„Interpeliaciją vertinu kaip normalų procesą – noriu priminti, kad ponui Verygai anos Vyriausybės kadencijoje turbūt irgi vienam iš pirmųjų buvo pradėta interpeliacija, kuri nebuvo sėkminga. Čia, matyt, yra labai natūralus politinis žingsnis iš opozicijos pusės“, – LRT radijui antradienį sakė premjerė.
Ji teigė į interpeliaciją žiūrinti kaip „į galimybę atsakyti į užduodamus klausimus“, nors atkreipė dėmesį, kad klausimus užduoti parlamentarai galėjo ir kitu formatu – pavyzdžiui, Vyriausybės valandoje Seime.
I.Šimonytė pakartojo, kad visas pastabas, kurių pati turi A.Dulkiui, jam išsako, tačiau ministro keisti nemato jokio pagrindo.
„Aš manau, kad yra labai sunku atsakyti į tokį klausimą, kada žmonėms atrodo, kad alternatyva yra nulis arba šimtas. Tai turbūt niekada nebūna šimtas, bet ir pastabų kiekvienam galima turėti“, – paklausta, ar yra patenkinta ministro darbu, sakė ji.
„Ministras tikrai dirba ir labai deda daug pastangų, kad situacija taisytųsi ir būtų sprendžiamos ilgai nespręstos problemos“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Rengti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui šešėlinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vyriausybė nusprendė spalio pabaigoje. Pasak opozicijos, sveikatos apsaugos ministras nesugeba valdyti COVID-19 pandemijos.
Interpeliacijoje ministro rengiamasi klausti dėl nepaskiriamų įstaigų vadovų, pandemijos valdymo plano, vyresnių žmonių vakcinacijos strategijos.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją premjerui ar ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29.
Kad premjeras ar ministras būtų atstatydintas už tai per slaptą balsavimą turi būti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71.
„Valstiečiai“ Seime turi 22 atstovus.
Vyriausybė nesitiki papildomų sankcijų dėl Taivaniečių atstovybės, sako premjerė
Lietuva neprognozuoja papildomų sankcijų iš Kinijos dėl Taivaniečių atstovybės, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Kinija sekmadienį apribojo diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių, reaguodama į atstovybės atidarymą Vilniuje.
„Nenorėčiau spėlioti, nes galima susigalvoti didesnį baubą negu yra“, – komentuodama galimą tolesnę Kinijos reakciją į šį sprendimą sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad Taivaniečių atstovybė atidaryta siekiant intensyvinti kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą ir toks sprendimas nekeičia Vyriausybės „vienos Kinijos“ politikos.
Tai nėra diplomatinė atstovybė.
„Tai nėra diplomatinė atstovybė. Jos atidarymas buvo numatytas Vyriausybės programoje. Vienos Kinijos politikos Vyriausybė niekaip su tuo nepakeitė“, – teigė I.Šimonytė.
Kinija sekmadienį apribojo diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje praėjusią savaitę.
Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
