„Man atrodo, kad ta schema, kuri buvo susiklosčiusi, kai Vyriausybės kanceliarija iš esmės koordinavo šiuos klausimus, buvo daug logiškesnė. Vertėtų prisiminti, kad net ir užsienio politiką prezidentas vykdo kartu su Vyriausybe – tai nėra išskirtinė prezidento kompetencija. Tas pozicijas reikia derinti“, – interviu naujienų portalui delfi.lt sakė I.Šimonytė.
„Maža to, ES vykstančiose diskusijose, derybose pastaruoju metu vis labiau ryškėjo partijų pozicijos, o pagal mūsų Konstituciją prezidentas nesusijęs su jokia politine jėga – tai aiškiai parašyta. Tad ryškų partiškumo elementą turinčiose derybose Lietuvos prezidento galimybės turėti savo balsą, man atrodo, yra truputį mažesnės“, – pridūrė ji.
Lietuvai įstojus į ES, kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras, bet per prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į Europos Vadovų Tarybą vykdavo prezidentė.
Idėją, kad ES viršūnių susitikimuose prezidentą Gitaną Nausėdą pakeistų premjerė Ingrida Šimonytė, pastarosiomis savaitėmis viešai iškėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Matas Maldeikis ir Jurgis Razma. Jie argumentuoja, kad Europos Vadovų Taryboje pandemijos metu dominuoja vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai.
Premjerė I.Šimonytė lapkritį interviu BNS sakė, kad „artimiausiu metu nemato priežasties“ keisti Lietuvos atstovavimą ES, tačiau praėjusią savaitę pakeitė poziciją sakydama, kad jos dalyvavimas EVT susitikimuose kai kuriais klausimais būtų praktiškesnis, nei į ją vykstančio prezidento G.Nausėdos. Tačiau I.Šimonytė sako nereikalaujanti permainų.
G.Nausėda teigia, jog ši pozicija jam svarbi, nes jo rinkėjai „išreiškė tam tikrą lūkestį, kad prezidentas bus aktyvus tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“, kartu pabrėždamas, jog atstovauja ne asmeninę, o šalies poziciją. Jis taip pat tikina, jog EVT šaliai šiuo metu gali atstovauti tik vienas vadovas, o ne prezidentas ar premjeras pakaitomis.