„Yra buvę pirmų kontaktų, bet tai yra žmonės, kurie yra Lietuvoje. Jie čia atvyko ne dabar, tiesiog Lietuvoje buvo dėl įvairių asmeninių priežasčių. Jie jau susisiekė su mūsų institucijomis“, – ukrainiečių pabėgėlių klausimą šeštadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje komentavo ministrė pirmininkė.
Ji teigė, kad tokiu atveju tai bus ne tiek priėmimo klausimas, kiek statuso klausimas, jei šiems asmenims Lietuvoje tektų užsilikti ilgiau negu veikia bevizis režimas arba galioja jų viza, jei tokia yra išduota.
„Kadangi Lietuvoje ir taip nemažai Ukrainos piliečių, tai statuso klausimų, humanitarinės vizos prašymų dabar gali labai stipriai padaugėti, net jeigu tai nebus žmonės, kuriems reikės suteikti pastogę, maistą ir kažkokius finansinius išteklius“, – kalbėjo premjerė.
Lietuva ketina ištiesti pagalbos ranką toms šalims, kurios jau susiduria su didžiuliu pabėgėlių srautu. Štai į kaimyninę Lenkiją vien ketvirtadienį atvyko 29 tūkst. pabėgėlių, penktadienį šis srautas dar išaugo.
„Žinome, kad yra pranešta apie tokius žmones, kurie pasitraukė iš Ukrainos ir norėtų atvykti į Lietuvą. Fiziškai jie dar nėra atvykę, tačiau matome situaciją Lenkijoje ir šiandien kalbėjomės su Vidaus reikalų reikalų ministerija ir klausėme, ar galėtume jau dabar [iš Lenkijos] tam tikrą dalį jų atsivežti į Lietuvą, nelaukiant, kol Lenkija paprašys pasidalinti, nes tikrai tas srautas atrodo labai didelis“, – sakė I.Šimonytė.
Premjerė pažymėjo, kad labai daug žmonių iš Ukrainos bando išvykti per Ukrainos-Moldovos sieną. Šiai šaliai tai yra didelis iššūkis, kadangi ji nėra labai turtinga ir su tokiais antplūdžiais iki šiol nėra susidūrusi. Lietuva ieško pagalbos būdų, kaip galėtų padėti Moldovai ir į ją pasitraukusiems ukrainiečiams. Tam Lietuva sieks įtraukti Moldovą į bendrus ES finansavimo ir paramos mechanizmus.
Šįryt Moldovos vicepremjeras Nicu Popescu tviteryje pasidalijo žinute, kad šalis jau priėmė 25 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos ir gavo 430 prieglobsčio prašymų.
