Ministrų kabinetas, pasak I.Šimonytės, dabar dės pastangas, kad labiau nuo COVID-19 skiepytųsi senjorai.
„Kitų kažkokių pakeitimų Vyriausybė dabar tikrai nenusiteikusi daryti. Pagrindinė strategija yra ir toliau įtikinti skiepytis tuos, kurie iki šiol nusprendė nesiskiepyti, ypač vyresnio amžiaus žmones, kuriems kyla didžiausia rizika mirti. Taip pat kurių po keletą kiekvieną dieną, deja, bet netenkame.
Ir, deja, absoliuti dauguma žmonių būna neskiepytų“, – trečiadienį per spaudos konferenciją po Vyriausybės posėdžio kalbėjo ji.
Premjerė sutiko, jog nuo koronaviruso miršta ir skiepyti žmonės, bet pažymėjo, jog tai galima paaiškinti.
„Paprastai tai – ar kažkokios gretutinės ligos, ar kažkokios kitos organizmo būklės, dėl kurių imunitetas nebūna susidaręs“, – dėstė ji.
„Vertinant mirtingumo pavojų ir riziką, skiepijimasis yra vienintelis atsakymas šitas problemai. Tuo keliu toliau su savivaldybėmis ir medikais judėsime“, – tikino I.Šimonytė.
Spręs dėl to, kas turi mokėti už testus
Per Vyriausybės posėdį ji pasiūlė ministrų kabinetui kitą savaitę apsvarstyti priemones dėl papildomo vyresnių žmonių skiepijimo skatinimo ar motyvavimo, taip pat – klausimą dėl žmonių testavimo valstybės lėšomis.
Tai, pasak premjerės, – privilegija.
Tokia išskirtinė situacija vis dėlto neturėtų tapti motyvu nesiskiepyti.
„Tokiu būdu turbūt mažiname motyvaciją skiepytis. Manyčiau, kad turėtumėm pateikti siūlymus Seimui, jog tai, kas iki šiol buvo pateisinama, kol nebuvo pakankamai vakcinų, tokia išskirtinė situacija vis dėlto neturėtų tapti motyvu nesiskiepyti tiems žmonėms, kurie skiepytis turi galimybę“, – dėstė ji.
Sugrąžinti prievolę dėvėti kaukes, pasak I.Šimonytės, reikėjo, nes COVID-19 atvejų skaičiai auga, o gyventojai nesivadovauja rekomendacija ir jų nedėvi.
„Gaila, kad daliai žmonių tai neatrodo svarbu. Be to, rekomendacija, kuri galiojo visą laiką, daugeliu atveju yra tiesiog ignoruojama“, – apgailestavo ministrė pirmininkė.
Neatmeta griežtų sprendimų galimybės
Premjerė užsiminė ir apie ligoninių užimtumo svarbą, nes padėtis jose esą kelia rūpestį:
„Man atrodo, tie žmonės, kurie linkę rizikuoti lengvai persirgti, kaip jie patys įsivaizduoja, neretai tose ligoninės lovose atsiranda. Taigi jie turėtų labai gerai pagalvoti, kuo rizikuoja.
Situacija nėra maloni, tą girdite ir iš pagrindinių ligoninių, centrų vadovų, kad ligoninėse daugiausia žmonių, kurie neskiepyti, daug sunkiai sergančių. Ir tai yra didelė problema.
Taip pat didelė problema yra mirtingumas, ypač vyresnio amžiaus žmonių, kurių populiacijoje nepaskiepytų, neimunizuotų turime, deja, labai daug.“
I.Šimonytė teigė, kad toliau bus skatinamas skiepijimas, nes jeigu nutiks taip, kad ligoninės, sveikatos sistema negalėtų egzistuoti, sprendimai gali būti griežti.
„Gali būti, kad reikės nurimti visiems kelioms savaitėms, bet labai tikiuosi, kad to pavyks išvengti“, – teigė ministrė pirmininkė.
Vaikai skiepijasi, nors ne taip sparčiai
Nors vaikai nuo koronaviruso skiepijasi ne taip sparčiai, kaip galėtų, šioje srityje matomas progresas, teigė I.Šimonytė.
„Jie skiepijami trumpesnį laiką ir tikrai negalima sakyti, kad toje grupėje nėra jokio progreso. Nėra toks greitas, koks jis galėtų būti, mano nuomone, bet vis dėlto jis vyksta ir daugiau tėvų, ypač grįžus vaikams į mokyklas, tą sprendimą priėmė“, – komentavo ji.
Dėl to, pasak premjerės, skatinant skiepytis pirmiausia dėmesys skiriamas toms amžiaus grupėms, kurioje pavojus yra didžiausias – skiepijant vyriausius šalies gyventojus.
Statistikos departamento duomenimis, tarp 12–15 metų vaikų šiuo metu pasiskiepijusių yra 28,5 proc.
Plačiau apie Vyriausybės sprendimus dėl privalomo kaukių dėvėjimo ir rekomendacijos dirbti nuotoliniu būdu skaitykite čia.
