Trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje ministrė pirmininkė teigė, kad į Lietuvą neteisėtai patekusius užsieniečius vis dar bandoma grąžinti į kilmės šalis.
„Yra daug procesų, kurie vyksta tuo pačiu metu: dalis žmonių yra, kurie grąžinami į kilmės valstybes, dalis žmonių grįžti atsisako. Žinoma, pasibaigus terminams, per kuriuos jie gali būti sulaikyti, jie įgyja kitą statusą“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Pasak jos, kyla klausimas, ar patys migrantai norės integruotis į Lietuvos visuomenę.
„Iš to, kiek jūs ir patys stebite, didžioji dalis žmonių, kurie, tarkime, turi galimybę judėti laisviau, jie visais būdais bando išvykti iš Lietuvos ir integruotis kažkur kitur. Bet, manau, kad patirties integruoti iš kitų šalių atvykusius žmones mūsų institucijoms netrūksta, kad tik būtų noro integruotis“, – teigė premjerė.
Šiuo metu Lietuvoje yra iki 3 tūkst. neteisėtai į šalį atvykusių migrantų: VSAT centruose yra 1620 neteisėtų migrantų, dar apie 1300 asmenų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamuose pabėgėlių centruose, rašo BNS.
Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, beveik metus čia jau esantys neteisėti migrantai galės būti apgyvendinami dar pusei metų pabėgėlių centruose, apribojant jų laisvę judėti, trečiadienį nurodė VSAT vadas.
„Jeigu nebus įstatymų pakeitimų, tai tuomet bus priimami sprendimai arba dėl jų tolesnio sulaikymo teismo sprendimu, arba tiesiog būtų priimami kiti sprendimai dėl jų natūralizavimo, integravimo į Lietuvos visuomenę“, – žurnalistams Seime nurodė R.Liubajevas.
Jis patikino, kad migrantus ir toliau stengiamasi grąžinti į kilmės šalis.
I.Šimonytė: vertiname hibridinių priemonių tikimybę
Trečiadienį VSAT vadas taip pat perspėjo, jog Rusija, keršydama už sankcijas dėl invazijos į Ukrainą, rytinėse Europos Sąjungos (ES) šalyse gali sukelti neteisėtų migrantų antplūdį.
Premjerė teigė, jog Lietuva, šalyje paskelbusi nepaprastąją padėtį, yra tam pasiruošusi.
„Tas, kas yra nustatyta sprendimuose dėl nepaprastosios padėties, iš esmės šią riziką ir vertina, ir papildomos saugumo priemonės prie išorinių Europos Sąjungos sienų yra taip pat susijusios su tomis rizikomis, kurias mes vertiname kaip realias sau“, – teigė I.Šimonytė.
Nuo pat Rusijos puolimo Ukrainoje pradžios Lietuva, anot jos, įsivertino tiek kibernetinių atakų tikimybę, tiek galimybę, kad Rusija paseks Baltarusijos pavyzdžiu ir išnaudos nelegalią migraciją.
„Nuo pat karinės invazijos pradžios, vasario mėnesio pabaigos, sakiau, kad vertindami Lietuvos saugumo situaciją mes, pirmiausia, vertiname įvairių hibridinių priemonių tikimybę, kurių gali imtis Rusija atskirai ar kartu su Baltarusija.
Ir tarp tų Kremliaus vadovėlinių temų mes visi labai gerai žinome, kas yra: kibernetinės atakos, įvairūs bandymai kurti žalą, tarkime, IT infrastruktūrai, informacijos platinimui naudoti.
Lygiai taip pat – nelegali migracija, kuri buvo Aleksandro Lukašenkos išbandyta praėjusių metų viduryje ir iš esmės iki šiol nepasibaigusi“, – vardijo I.Šimonytė.
Dėl to, anot jos, Lietuva ėmėsi stiprinti išorės sienas, institucijos įsitraukė į dirbą besitęsiančios ekstremalios situacijos sąlygomis.
