Premjerė: Lietuva gynybos finansavimą dar šįmet gali padidinti iki 2,5 proc. nuo BVP

Premjerė kitą savaitę su frakcijų lyderiais Seime ketina tartis dėl krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo.

Lietuva, pasak jos, ketina sustiprinti savo, kaip priimančios šalies, pajėgumus, taip pat – kibernetinį saugumą.

„Jau kitą pirmadienį planuoju susitikimą su frakcijų vadovais, kadangi Vyriausybė ketina pateikti Seimui pasiūlymą dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo dar šiais metais.

Taip pat dabar reikia papildomų lėšų kibersaugai.

Dalis to didinimo bus atlikta pačios Vyriausybės, tai yra to, kas yra susiję su nepaprastąja padėtimi, daugiausia su priimančiosios šalies parama, dėl to, kad daugiau mūsų partnerių čia atvyksta ir reikalinga infrastruktūra, papildomos išlaidos, kad mes galėtumėm priimti. Taip pat dabar reikia papildomų lėšų kibersaugai“, – interviu metu pasakojo I.Šimonytė.

Bet taip pat, anot jos, „reikia planuoti ankstesnius įsigijimus įvairios ginkluotės ir kitų prekių lyginant su tuo, kas buvo numatyta ankstesnėmis sąlygomis“.

„Manau, kad, viską sudėjus į vieną krūvą, mes 2,5 proc. [nuo BVP] pasieksime, ko gero, jau šiais metais“, – svarstė I.Šimonytė.

Planai ateičiai

Dėl to, kaip ateityje galėtų augti gynybos biudžetas, premjerė teigė, jog reikėtų kalbėti su kariuomene:

„Tarsimės su kariuomene, kokios gairės turėtų būti ateičiai, jeigu taip atsitiks, kad savo iki šiol turėtą tikslą 2030 metams pasieksime šiais metais.“

„Mes galime galvoti, kad lyginant mus ir Rusiją gal ir 150 proc. atrodytų ne per daug, tik vis tiek reikia atsiremti į realizmą ir galimybes, nes vis dėlto tai darome iš mokesčių, kuriuos surenkame, iš to paties biudžeto“, – pažymėjo I.Šimonytė ir pridūrė, kad ginkluotės įsigijimas – sudėtingas procesas, planuojamas iš anksto.

Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimas siekia kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, tai turėtų sudaryti apie 2,05 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, padidintas šių metų gynybos biudžetas leistų įgyvendinti anksčiau priimtus sprendimus spartinti ginkluotės įsigijimus, rašo BNS.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Lietuva yra nutarusi ankstinti salvinės ugnies sistemų bei kovinių dronų įsigijimus. Krašto apsaugos ministras tikino, kad ankstinamų pirkimų yra ir daugiau, tačiau kol kas jie nebus viešinami.

Svarbu platus sąjungininkų pritarimas

Kalbėdama apie Rusijai ir Baltarusijai pritaikytas sankcijas dėl karo Ukrainoje, ministrė pirmininkė tvirtino, jog jos veiksmingos ne tik todėl, kad yra griežtos, bet ir todėl, kad jas vieningai remia ir Vakarų, ir Rytų šalys.

Imantis kitų sprendimų, pavyzdžiui, oro erdvės virš Ukrainos uždarymo, geriausia, pasak premjerės, kai dėl jų susitariama kuo platesniu mastu.

„Mes priimti sprendimus, kurie liečia tik mus, galime nesudėtingai, bet kai tai yra sprendimai, kurie turi platesnį kontekstą, tuose kontekstuose reikia derintis su savo partneriais, kuriems dėl tų sprendimų gali būti neigiamos pasekmės“, – kalbėjo I.Šimonytė.

15min interviu su premjere:

VIDEO: 15/15: interviu su premjere Ingrida Šimonyte – savaitė nuo invazijos pradžios

15/15: interviu su premjere Ingrida Šimonyte – savaitė nuo invazijos pradžios

Rusijos puolama Ukraina prašo Ukrainą paskelbti neskraidymo zona. Anksčiau ketvirtadienį Lietuvos premjerė teigė, kad toks žingsnis reikštų tiesioginį NATO įsitraukimą į karą.