„Žinoma, kad tai bėda. Todėl, kad bet kurioje kitoje valstybėje tuos žmones sulaikius, jie puikiausiai gali būti grąžinti į Lietuvą, nes iš Lietuvos jie toliau keliavo į Europos Sąjungą. Mums įsivaizduoti, kad tokiu būdu mes galime atsikratyti galvos skausmu, tiesiog stovėti ir žiūrėti, kaip visi pabėga, yra netinkama, todėl, kad Lietuvos našta ir atsakomybė niekur nedingsta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, Lietuva bendradarbiauja su kitomis valstybėmis siekiant stabdyti tolesnę migraciją į Vakarų Europą.
I.Šimonytė tvirtino, kad migrantų keliai yra „daugiau ar mažiau žinomi ar nuspėjami“, nes jie sulaikomi be dokumentų, o dokumentai „organizuotai būna nusiunčiami ten, kur tikimasi, kad tie žmonės turėtų atsidurti“.
Ji pripažįsta, kad migrantams kertant Lietuvos sieną iš Baltarusijos, Lietuvos vaidmuo šiame kelyje yra itin svarbus, kadangi tai yra pirmasis jų atvykimo taškas per išorinę ES sieną. Nepaisant to, anot premjerės, problema ir jos sprendimu „stengiamės dalintis ir su kolegomis Europoje“.
I.Šimonytė patvirtino, kad sprendimai apima ir prašymus kitoms šalims paimti dalį migrantų, ir padėti juos grąžinti į Lietuvą.
„Įvairiai gali atrodyti – ir tai, ir tai (priėmimas ir pagalba grąžinant – BNS), ir kiti sprendimai, tarkime, techninė pagalba, tas pats „Frontex“, kurį mūsų Sienos apsaugos tarnybos kolegoms pavyko per rekordinius tempus tą pagalbą suorganizuoti, ir techninė įranga, ir kitos priemonės, kurios gali būti reikalingos – tikrai, bendradarbiavimas vyksta labai sklandžiai“, – kalbėjo ji.
Pabradėje – palapinių miestelis migrantams
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad su kariuomene jau sutarta, jog valdant iš Baltarusijos pastaraisiais mėnesiais plūstelėjusius migrantų srautus, bus įrengiamas palapinių miestelis, jis talpintų apie 300 žmonių.
„Jau numatyta vieta – Pabradė, tam yra ruošiamasi (...). Tai turėtų atsirasti artimiausiu metu“, – žurnalistams tvirtino ministrė.
Anot jos, krizei užsitęsus iki šaltojo metų laiko, kalbamasi su keliomis savivaldybėmis dėl jų įsitraukimo į pagalbą. A.Bilotaitė teigia antradienį aptarusi šį klausimą ir europiniu lygiu, su Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrais.
„Buvo iškelti šie klausimai, susiję su nauja neteisėtos migracijos kryptimi. Tiek iš pačios komisarės, tiek iš visų Europos Sąjungos valstybių gavome patikinimą, kad tai – ne tik Lietuvos, o ir visos Europos Sąjungos problema. Vyko pokalbiai ir su Europos Sąjungos Prieglobsčio ir paramos agentūra, kuri suteiks mums pagalbą – ekspertinę ir visokią kitokią“, – sakė A.Bilotaitė.
„Turime ir A, ir B, ir C planus, esame pasiruošę ir stebime situaciją“, – pridūrė ji.
Sienų apsaugai – 37 mln. eurų
A.Bilotaitė taip pat patvirtino, kad Vyriausybė tikslinant šių metų biudžetą svarsto skirti apie 11 mln. eurų valstybės sienos stebėjimo sistemoms įdiegti dar šiemet.
„Mūsų planas yra kažkur per metus padengti visą sieną su Baltarusija, tai bus daroma etapiškai, dabar bus pirmasis etapas, kuriam bus skirta apie 11 mln. eurų, kitų metų biudžete, matyt, reikės skirti ir kitą dalį, t.y. apie 26 mln. eurų“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė.
Pasak ministrės, šiuo metu derinamas veiksmų planas su Europos Komisija, įskaitant ir tai, jog dalis sienų su Baltarusija apsaugai reikiamo finansavimo būtų skiriama iš ES lėšų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė neteisėtai patekti beveik 300 migrantų, dauguma jų – Irako piliečiai. Tai yra pusketvirto karto daugiau nei per visus 2020 metus.
Gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske Baltarusija nebestabdys migrantų.
Ministrė A.Bilotaitė anksčiau teigė, kad procese gali dalyvauti baltarusių pareigūnai ir tai yra sąmoninga Minsko režimo politika prieš Lietuvą.
