Į galimybę atkurti Baltijos šalių „kelionių burbulą“ I.Šimonytė sako žiūrinti „iš praktinio įgyvendinimo taško“.
„Tai yra ar mes turėsime būtinybę tokio burbulo. Jei turėsime, tai žinoma. Jis veikė praėjusią vasarą, gali veikti ir šią vasarą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo premjerė.
Kita vertus, ji dvejojo, ar siekiant įgyvendinti Europos mastu galiojantį žaliąjį sertifikatą, verta skirti pastangų atskiram sprendimui tarp Baltijos šalių.
„Man atrodo, visų šalių Europos Sąjungoje prioritetas yra tas pats – kuo greičiau paskiepyti kuo daugiau žmonių tam, kad ne tik Baltijos šalyse, bet ir kitur Europos Sąjungoje žmonės galėtų daugiau keliauti, daugiau judėti. Galbūt ir vasaros pabaigoje, tarkime, ir kažkur kitur atostogauti.
Kiek čia tas burbulas dar šalia bus veiksminga priemonė, o kiek tiesiog teorinis konstruktas, sunku pasakyti“, – svarstė ministrė pirmininkė.
Tiesa, apie Baltijos šalis apimantį „kelionių burbulą“, kaip apie tarpinį sprendimą, pasak jos, tikrai galima padiskutuoti.
„Diskusijos, žinoma, gali vykti, bet, turint minty tai, kad vyksta diskusijos ir dėl europinio sprendimo, klausimas, kam yra geriau skirti savo pastangas ir kas greičiau bus padaryta: ar greičiau susiklostys tokios aplinkybės, kad mes galėsime naudoti europinį sprendimą viskam, ar bus reikalingas kažkoks tarpinis laikas Baltijos regionui“, – komentavo premjerė.
Teisėjams ir prokurorams prioritetine tvarka skiepijantis nuo COVID-19, to paties nesulaukiantys advokatai pasipiktino dvigubais standartais ir diskriminacija.
Nepaisant to, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė, jog skiepijimo nuo COVID-19 prioritetai nebebus peržiūrimi.
Planų keisti skiepijimo prioritetus neturi
Tokios nuomonės laikosi ir premjerė I.Šimonytė.
„Skiepijimo tvarkos, manau, mes norėtumėm keisti kuo mažiau. Aišku, Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje yra priimti sprendimus ir siūlyti kitokią tvarką, bet aš negirdėjau tokių intencijų“, – komentavo ji.
Diskusijos apie tai, kurių profesijų atstovai turėtų būti skiepijami prioritetine tvarka, premjerės vertinimu, užsitęsė per ilgai.
Dabar, pasak jos, gyventojus dera skiepyti atsižvelgiant į jų amžių.
Didėjant vakcinų kiekiui, manau, reikia judėti amžiaus laipteliais žemyn.
„Man atrodo, kad diskusija, kurios čia profesijos labiau nusipelniusios skiepo, kurios yra svarbesnės, ar kurios mažiau svarbios, matyt, kad per daug užėmė laiko. Labai sunku rasti aiškų kriterijų, išskyrus, turbūt, medikus. <...>
Didėjant vakcinų kiekiui, manau, reikia judėti amžiaus laipteliais žemyn, jauninant skiepijamus žmones, kviečiant skiepytis žmones. Tiek pagal ligoninių užimtumo, tiek pagal mirtingumo statistiką, manau, kad toks principas būtų pats geriausias“, – tikino ministrė pirmininkė.
Neatmeta galimybės, kad karantino režimas keisis
Prieš kurį laiką komentuodamas Vyriausybės įvestus karantino atlaisvinimus, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sutiko, kad jie reikalingi, tačiau ragino ruošis „ir planui B – nusimatyti tas situacijas ir tuos ribojimus, kurių galbūt reikėtų, jeigu situacija pablogėtų“.
Ar toks planas yra? Gal Vyriausybė pasilieka galimybę įvesti lokalius karantinus, jei situacija su COVID-19 prastės?
„Aš sakiau ne vieną kartą – joks sprendimas nėra atmestas. Vyriausybė situaciją stebi, tikrai, kai reikės Vyriausybės sprendimų, ji tuos sprendimus priims“, – nurodė I.Šimonytė.
