Ji taip pat pabrėžia, kad norint užkirsti kelią kruvinoms tragedijoms Lietuvoje, agresorius turi būti nugalėtas Ukrainoje.
„Šiandien Medininkų gynėjų auka sunoksta naujomis prasmėmis. Tai buvo to paties karo, kuris šiandien įsiplieskęs Ukrainoje, epizodas. Deja, labai dažnai valstybės laisvė ir stiprybė auga didvyrių krauju palaistytoje dirvoje. Agresorius turi būti sustabdytas ir nugalėtas Ukrainoje, jei norime užkirsti kelią kruvinoms tragedijoms Lietuvoje“, – pirmadienį išplatintame Vyriausybės pranešime spaudai cituojama I.Šimonytė.
Lietuvai minint Medininkų žudynių metines, premjerė taip pat pasidžiaugė Lietuvos valstybės sienų apsaugos pokyčiais, pažymėjo, jog valstybė per šiuos metus sustiprėjo, o to nebūtų įvykę, jei „daugybė žmonių, rizikuodami savo gyvybėmis, nebūtų atlikę savo misijos kovoje dėl laisvės“.
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad Lietuva mini vieną tragiškiausių, tačiau kartu reikšmingiausių valstybingumui įvykių.
„Pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais kasdien kilo realus pavojus trapiai mūsų valstybei. Tačiau Lietuvos žmonės jau buvo pasiryžę būti laisvi. Jie dirbo ir budėjo ekstremaliomis sąlygomis, kad tik apgintų tuomet dar tik teoriškai laisvą valstybę, apsaugotų jos sienas ir žmones. Pasiryžę žūti laisvi žmonės sukūrė laisvą Lietuvą, kurios balsas dabar girdimas pasaulyje“– teigia V.Čmilytė-Nielsen. – Visada tai prisiminsime ir ginsime savo valstybę. Vardan tos!“
Liepos 31-ąją sukanka 32-eji metai, kai 1991 metų ankstų vidurvasario rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Medininkų poste, Rygos sovietinės ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) smogikai užpuolė pasienio darbuotojus.
Per omonininkų išpuolį buvo nušauti septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai bei vienas sunkiai sužeistas. Nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius.
Išgelbėti pavyko vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę.
