Ji taip pat tvirtino nematanti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės asmeninės atsakomybės, nes ribojimus numatančias įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas priėmė Seimas.
„Reikia taisyti įstatymą todėl, kad Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad tam tikros įstatymo nuostatos (netinkamos – BNS), nors pats tikslas, kuris buvo keliamas tomis nuostatomis, jis – suprantamas ir pateisinamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo premjerė.
Jai pritarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sakydama, kad parlamentas turėtų priimti pakeitimus, jog teisinis reguliavimas atitiktų KT išvadas.
„Seimas koregavo įstatymą, akivaizdu, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo reikės dar kartą jį taisyti, Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Konstitucinis Teismas nepasakė, kad iš principo tai negalima, tiesiog pasakė, kad turi būti individualūs vertinimai kiekvieną kartą. Ir, žinoma, reikės tą taisyti“, – sakė ji.
Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.
„Tą procedūrą, kai per parą keli šimtai žmonių nelegaliai kerta sieną, taikyti ir rasti tokią, kuri institucijų neapkrautu darbu, kurio beveik neįmanoma padaryti, reikia gerai pagalvoti koks tas procesas turi būti individualizuotas, bet, manau, kad bus paruoštos įstatymo pataisos ir pateiktos Seimui svarstyti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerė taip pat pažymėjo, jog įstatymas nėra vien A.Bilotaitės vienasmenė atsakomybė.
„Norėčiau priminti, kad už šitą įstatymą balsavo aštuoniasdešimt keli Seimo nariai. Spėčiau, kad ir koalicijos partneriai. Tai man atrodo, kad čia reikia į situaciją žiūrėti kaip į pamoką“, – sakė ji.
Parlamento vadovė tai pat nekelia klausimo dėl ministrės.
„Aš nemanau, kad dabar mes turėtume skubėti kalbėti apie atsakomybes, reikia Seimui padaryti savo darbą, tai yra, padaryti tokią teisinę aplinką, kuri atitiktų Konstitucinio Teismo išvadas“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
Teismas bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą, užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
