Vis dėlto ji pabrėžia, kad svarbu saugoti ir žodžio laisvę, esančią liberalios demokratijos pamatu.
Jos teigimu, kai kurie pasiūlymai dėl dezinformacijos skleidimo gali būti įtraukti ir į nepaprastosios padėties, paskelbtos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, apribojimus, kai šie bus iš anksto nustatomi laikotarpiui po kovo 10-osios.
„Tikrai dabar rengiami yra tie pasiūlymai, kažkokius pasiūlymus galbūt bus galima įtraukti į nepaprastosios padėties režimą, tiesiog tas sąlygas, tuos apribojimus, kurie yra nustatomi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, nors dezinformacijos problemą Vyriausybė regi ir supranta, bet svarbu užtikrinti ir žodžio laisvę.
„Tikrai tą problemą regime, bet taip pat kartu yra ruošiami ir įstatymų pakeitimai. Mes vis dėlto esame ne Rusija ir ne Baltarusija. Mūsų užduotis yra, kad nepaisant to, jog tenka sunkiai kovoti su propaganda, ir nepaisant to, kad šalia yra didžiulis iškreiptos realybės gamybos fabrikas, kuris ne tik sau gamina tą iškreiptą realybę, bet gamina ją ir eksportui (ir pakankamai plačiai – iki pat Jungtinių Amerikos Valstijų ar tolimiausių planetos kampelių), vis dėlto mes turime užtikrinti savo pačių liberalios demokratijos pamatus. Ir žodžio laisvė, ir nuomonių įvairovė yra nekvestionuojamas dalykas“, – kalbėjo premjerė.
„Ta riba, kada tai jau pasidaro veikla, kenkianti valstybės saugumui, ji nėra taip lengvai nubrėžiama. Tačiau tikrai tie pasiūlymai dėl įstatymų pakeitimų, kad bent jau policija galėtų lengviau pradėti tyrimus ir greičiau priimti sprendimus, jie bus pateikti Seimui, taip“, – pridūrė ji.
Premjerė sakė, kad detaliau šiuos pakeitimus bus galima aptarti tuomet, kai jie bus parengti. Tai galėtų būti kitą savaitę.
Prezidento Gitano Nausėdos dekretu, Seimui jį patvirtinus, nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą įvesta nuo praėjusio ketvirtadienio iki kovo 10-osios 24 valandos.
Policijos departamentas trečiadienį pranešė, jog įvedus nepaprastąją padėtį ir susiklosčius įtemptai situacijai visuomenėje, bus blokuojami portalai, platinantys karo propagandą ar dezinformaciją.
Institucija teigė nustačiusi galimus Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus dėl neskelbtinos informacijos platinimo ir pranešė ėmusis priemonių, siekiant užkirsti kelią neskelbtinos informacijos sklaidai.
Policija taip pat kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su prašymu kuo skubiau įvertinti ir pateikti Lietuvos internetinių tinklalapių sąrašą, kurie platina propagandą ar dezinformaciją. Gavus šią informaciją, bus pakartotinai kreiptasi į domeno valdytojus dėl lietuviškų internetinių tinklalapių blokavimo ir sprendžiamas klausimas dėl galimos atsakomybės jiems taikymo.
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė komentare teigė, jog dabartinė situacija „kelia didžiulį nerimą, nes žmonės yra klaidinami, pateikiant jiems galimai iškreiptus faktus ir platinant dezinformaciją“.
Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Taip pat draudžiama skleisti informaciją, kuria skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojamasi, niekinama, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu.
