„Aš tikrai už tai, kad lenkų kalbos, kaip užsienio kalbos, būtų mokyklose kuo daugiau“, – trečiadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė ji.
„Manau, kad čia labai geras pasirinkimas. Aš beveliju, kad antras pasirinkimas užsienio kalbos šalia anglų kalbos, kuri yra įprasta, būtų lenkų, o ne rusų“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad neturėtų būti sunku rasti lenkų kalbos mokytojų, nes Lietuvoje veikia lenkiškos mokyklos, kur mažėjant mokinių, mokytojai galėtų pereiti dirbti į lietuviškas mokyklas.
„Yra žmonių Lietuvoje, kurie galėtų lenkų kalbą mokyti turbūt daugiau negu turime dabar“, – tvirtino I.Šimonytė.
Kita vertus, anot jos, kalbų mokėjimas, tarp jų ir rusų, yra naudingas dalykas.
„Kalbos mokėjimas ant kupros nenešiojamas dalykas. Aš rusų kalbą išmokau kieme, dar iki mokyklos, nes reikėjo susikalbėti su vaikais. Man tas mokėjimas gyvenime praverčia“, – sakė premjerė.
Tačiau, jos teigimu, mokyklose rusų kalba neturėtų būti vienintelis antros užsienio kalbos pasirinkimas.
„Bet norėtųsi, kad mokykloje, ugdymo sistemoje, už kurią atsakinga valstybė, vaikai turėtų geresnį pasirinkimą negu rusų kalba, vienintelė antra užsienio kalba, kokią tik galime suteikti, kadangi tiesiog neturime pedagogų, kurie galėtų dėstyti kitomis kalbomis. Būčiau visomis keturiomis už tai, kad latvių, lenkų kalbos būtų kaip įmanoma labiau prieinamos kaip antra užsienio kalba“, – teigė I.Šimonytė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko beveik 15 tūkst. šeštos klasės mokinių.
Lietuvos švietimo vadovai yra nurodę rekomenduojantys mokykloms atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.
