„Pasitikiu ministru, su kuriuo aptariau šią situaciją. Nors, mano nuomone, ministrui reaguojant į Seimo nario Raimundo Lopatos viešus kaltinimus derėjo pasiūlyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui surengti komiteto posėdį ir jame pristatyti informaciją bei atsakyti į keliamus klausimus, kiek man yra žinoma, ta informacija iš pristatytos Valstybės gynimo taryboje, kuri konkrečiai priskirtina įslaptintinai pagal tai reglamentuojančius teisės aktus, ministro paviešinta nebuvo“, – I.Šimonytė cituojama Vyriausybės perduotame komentare BNS.
Premjerė taip pat sutinka, kad derėjo susilaikyti nuo platesnių diskusijų viešoje erdvėje dabartinėje stadijoje, kurią vadina darbine, bet nemato pagrindo reikalauti, kad ministras trauktųsi.
Anot I.Šimonytės, pristatant riboto naudojimo informaciją diskutuojamas ir toks turinys, kuris gali būti randamas ir viešuose šaltiniuose, ir tai neįslaptina tokios informacijos, kuri jau yra vieša.
I.Šimonytė pažymi, kad planai ir Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas dėl divizijos kūrimo yra žinomi viešai, kaip ir planai tame kontekste įsigyti tankus.
„Tankų pasiūla yra baigtinė, jų pavadinimai, jas naudojančios kariuomenės yra žinomos, galima aptikti ne vieną analitikų straipsnį, analizuojantį ir lyginantį įvairias jų charakteristikas – variklių ar kitus eksploatacinius skirtumus tarp labiausiai paplitusių modelių galima lengvai išsigūglinti“, – premjerė cituojama komentare.
Ji taip pat atmeta teiginius, kad ministro pranešimas apie ketinimų laišką Vokietijai dėl tankų „Leopard“ galėjo pakenkti derybinėms Lietuvos pozicijoms, ir juos sako vertinanti kaip „neatsakingus ir metančius šešėlį strateginių partnerių galimybėms maksimaliai užtikrinti tiek savo, tiek kitų vyriausybių ir visuomenių interesus“.
15MIN AUTORIAUS GIEDRIAUS PETKEVIČIAUS ANALIZĘ APIE TANKUS LIETUVAI GALITE SKAITYTI ČIA: Lietuva ruošiasi pirkti tankų: iš kur, už kiek ir kodėl
Vyriausybės vadovė dar sako, kad Generalinės prokuratūros sprendimas aiškintis situaciją dėl galimo slaptos informacijos atskleidimo „nereiškia, jog konkrečiam asmeniui galima a priori priskirti kokį nors pažeidimą“.
„Tas tyrimo metu ir būtų aiškinamasi, o jo išvados gali būti įvairios. Noriu tikėti, kad šis atvejis bus gera pamoka visiems riboto naudojimo ir kitokią slaptumo žymą turinčią informaciją ruošiantiems ir gaunantiems“, – sako I.Šimonytė.
A.Anušauskas praėjusią savaitę sulaukė prezidento ir dalies kitų politikų kritikos, kai po VGT posėdžio viešai paskelbė informaciją, susijusią su ketinimais įsigyti tankų Lietuvos kariuomenei.
Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pareiškė, kad A.Anušausko paviešinta informacija apie svarstymus pirkti vokiškų „Leopard“ tankų turėjo riboto naudojimo žymą.
Savo ruožtu pats ministras kartoja neviešinęs įslaptintos informacijos iš Valstybės gynimo tarybos, tačiau teigia, kad ji galėjo būti panaši į tokią.
Opozicijos parlamentarė Agnė Širinskienė dėl A.Anušausko pasisakymo po VGT kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar jis neatskleidė įslaptintos informacijos, prokuratūra kreipimąsi dar vertina.
Ministras patvirtino, kad sulaukta atitinkamos Generalinės prokuratūros užklausos. Medžiagą iš VGT posėdžio prokuratūrai perdavė bei į jos klausimus antradienį atsakė ir Prezidentūra, tačiau informacijos viešai nedetalizavo.
