Premjerė: šaukimo pertvarka – tarpinė reforma kelyje į visuotinį šaukimą

„Tai yra tam tikra prasme tik tarpinė reforma, kuri vienokia ar kitokia turbūt įvyks, bet vis dėlto klausimas, koks yra tolesnis kelias“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad dar pasirašant parlamentinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turėjo atskirąją nuomonę, jog „mes vis dėlto turėtume judėti į visuotinį šaukimą“.

Vyriausybės vadovė taip pat teigė besitikinti, jog registruotos pataisos atnaujins diskusijas dėl šaukimo pertvarkos. Kritikos dėl planuojamų pokyčių KAM sulaukė dar metų pradžioje, tik paskelbus apie planuojamus pokyčius.

Tuomet Vyriausybė paragino ministeriją apie reformą diskutuoti su politikais, kitais suinteresuotais asmenimis.

„Man atrodo, kad diskusija atsinaujins. Kokios ministerijos yra surinktos pastabos ir pastebėjimai, man dar neteko matyti, tikrai su tuo susipažinsime, kai pasiūlymai grįš į Vyriausybę“, – sakė I.Šimonytė.

Siekiant pertvarkyti šaukimo į kariuomenę tvarką, KAM antradienį registravo šiuos pokyčius numatančius teisės aktų projektus.

Jie numato, kad šiuo metu galiojanti devynių mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio.

Planuojama, kad devynių mėnesių trukmės tarnybą atliktų nuo 50 iki 65 proc. prievolininkų, o pusmečio trukmės tarnybą – nuo 35 iki 50 proc. prievolininkų.

Pakeitimuose taip pat numatyta, kad tarnybą turės atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis.

Pagal projektą, šaukiamojo amžiaus riba būtų paankstinta ir siektų 18–21 metus.

KAM anksčiau skelbė besitikinti, kad po pertvarkos 2030 metais aktyvusis Lietuvos kariuomenės rezervas padidės iki maždaug 47 tūkstančių.

Ministerija taip pat anksčiau teigė, kad pokyčiai leis kas metus pašaukti 5 tūkst. karo prievolininkų vietoje dabartinių 3,8 tūkstančio.