„Naujuoju Šaulių sąjungos vadu mano yra siūlomas skirti pulkininkas leitenantas L.Idzelis, kuris yra profesinė skaro tarnybos karys, tarnybą kariuomenėje pradėjo 1992 metais, nuo to laiko turi labai įspūdingą karjerą, įvairių veiklų, pozicijų ir atsakomybių, baigęs studijas Baltijos gynybos koledže“, – trečiadienį pristatydama kandidatūrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) sakė premjerė.
Nuotoliniu būdu Seimo komiteto posėdyje kandidatą pateikusi Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad šiuo metu L.Idzelis Lietuvos kariuomenėje yra atsakingas už karinio rengimo planavimą.
„Tai labai svarbi atsakomybė ir tiesiogiai susijusi su tuo, kokie būtų lūkesčiai pradedant darbą Šaulių sąjungoje“, – pažymėjo premjerė.
Prisistatydamas Seime L.Idzelis pažymėjo, kad galimai agresijai ruoštis reikia iš anksto ir kiekvienas žmogus turi žinoti, koks jo vaidmuo valstybės gynyboje.
„Visos valstybės institucijos ir kiekvienas žmogus turi žinoti savo vietą gynybos architektūroje. Prieš tą dieną, kol dar neįvyko karas, reikia stiprinti pajėgumą, atsparumą ir pasirengimą rezistencijai. Tai yra mokymas, rengimas, visuomenės pilietinis patriotinis ir tautinis ugdymas, kariuomenės ir karo tarnybos propagavimas“, – per komiteto posėdį sakė L.Idzelis.
Pasak kandidato į Šaulių sąjungos vadus, kuomet žmogus tiksliai žino, ką jis turėtų daryti karo atveju, „atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis, vadovybe ir valstybe“.
„Kai aš turiu informaciją, kurioj vietoj aš esu karo atveju, įgūdžius, priemones tam kovoti, tada atsiranda pasitikėjimas ir tada mes būsime nenugalimi“, – pabrėžė L.Idzelis.
Karininkas taip pat sakė, kad jam imponuoja Izraelio valstybės gynybos modelis su visuotine karo tarnyba. „Aš visad galvoju, kad Lietuvą reikia padaryti Izraeliu, čia gal mano bėda“, – sakė L.Idzelis.
Kadenciją baigiantis šaulių vadas, atsargos pulkininkas Albertas Dapkus džiaugėsi išaugusiu finansavimu šauliams, nors sakė, kad didesnės lėšos „iššaukia tam tikrų susirūpinimų“.
„Lygiai prieš metus mes negalėjom net pagalvoti, kad biudžetas augs beveik penkis kartus, vėlgi tai iššaukia tam tikrų susirūpinimų, nes šauliai nori čia ir dabar turėti ir ginklus, ir aprangą, ir infrastruktūrą, ir visa kita“, – sakė A.Dapkus.
„Tačiau personalą dar turime užsiauginti arba pasisamdyti, logistinės grandinės tokios, kad šiandien neįmanoma labai greitai nusipirkti nei šalmų, nei ginklų, prognozės tokios, kad tik šių metų spalio mėnesį (užsakymai) atkeliaus iki šaulių sąjungos, nėra viskas taip paprasta ir greita“, – kalbėjo vadas.
Vyriausybei ir Seimui nusprendus stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, organizacijai buvo smarkiai padidintas finansavimas. 2023-iesiems šauliams skirta 10,8 mln. eurų. 2021 metais šauliams buvo skirta 2,2 mln. eurų, pernai – 7 mln. eurų.
Vyriausybės vadovė kandidatą vadovauti Lietuvos šaulių sąjungai teikia pagal naują tvarką, Seimui praėjusių metų pabaigoje priėmus naujos redakcijos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą.
Iki šiol Lietuvos šaulių sąjungos vadą skirdavo krašto apsaugos ministras, bet sustiprinus iš išplėtus organizacijos kompetencijas tai darys Vyriausybė.
Pagal naują reguliavimą, Šaulių sąjungos vadą skirs Vyriausybė premjerės teikimu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pareiškus nuomonę ir jai pritarus Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimui.
Vadas skiriamas ketveriems metams, tas pats asmuo šias pareigas galės eiti ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad reformavus ir sustiprinus šią sukarintą organizaciją bei padidinus finansavimą šaulių skaičius išaugs iki 50 tūkst. narių
