Ministrės pirmininkės teigimu, pernai vasario pabaigoje Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą tapo svarbiausiu ilgalaikio poveikio Lietuvai turinčiu įvykiu.
„Valios priešintis šiai egzistencinei grėsmei mūsų valstybei ir tam reikalingų išteklių ir gebėjimų telkimas buvo svarbiausias Vyriausybės 2022 metų uždavinys“, – ataskaitos pristatyme teigia Vyriausybės vadovė.
Anot jos, dėl to reikėjo paspartinti modernizuojant ir gausinant Lietuvos kariuomenės ginkluotę, įrengiant karinę infrastruktūrą, stiprinant valstybės sienos apsaugą, žvalgybą, civilinę ir kibernetinę saugą.
Premjerės teigimu, Ukrainai suteikta paramos už beveik 1 mlrd. eurų.
„Deja, pasaulinės tvarkos ir tarptautinio saugumo suvokimo geopolitinis lūžis veikia ir mūsų išorinę aplinką – dėl sunkiai prognozuojamos ir nestabilios kaimynystės jau mokame ir ateityje mokėsime papildomą kainą už apnuodytą verslo klimatą. Panašu, kad dėl geopolitinių jautrumų ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo 2023 metais išvengti nepavyks“, – tvirtina I.Šimonytė.
Pasak jos, dėl to kai kurių pradinių tikslų Vyriausybei įgyvendinti nebepasiseks.
Premjerė pažymi, kad 2021 metų pabaigoje Kinijos įvestos griežtos ekonominės priemonės ir didelis spaudimas Lietuvai pernai pamažu atslūgo – Lietuvos ekonomika nebebuvo reikšmingai paveikta.
Tačiau, anot jos, dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų ekonominių sankcijų tenka persiorientuoti buvusiojo transporto koridoriaus tarp Rytų ir Vakarų pagrindinėms įmonėms, visų pirma Klaipėdos jūrų uostui ir Lietuvos geležinkeliams.
Pristačius ataskaitą, ją svarstys visi Seimo komitetai.
Diskusiją dėl šio dokumento plenarinių posėdžių salėje planuojama surengti birželio 6 dieną.
Seimas taip pat gali priimti rezoliuciją dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos.
