Premjerė pažymi, kad antrinė migracija, kai išorinę ES sieną kirtę migrantai keliauja toliau į Vakarų Europą, yra ne mažesnis iššūkis nei pirminė, su kuria tvarkytis tenka Bendrijos pakraštyje esančioms valstybėms.
„Tą klausimą mes kėlėm ir kelsim, kad tos valstybės narės, kurios turi objektyvią realybę būti pakraštyje Europos Sąjungos, visai nesvarbu, rytiniame ar pietiniame, per kurį ta nelegali migracija vyksta, turėtų sulaukti ir daugiau bendro solidarumo ir ES dėmesio priemonėms, kurios reikalingos sienoms apsaugoti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Ji teigė, kad „klausimas ar dėl fizinio barjero, ar dėl kitų sienos priežiūros priemonių solidaresnio finansavimo bus keliamas artimiausiu metu“.
Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad „pirminė migracija yra labai didelis iššūkis tai valstybei, kur žmonės kerta sieną, bet ne mažesnis iššūkis yra ir antrinė migracija, kai žmonės bando ar bėgti, ar kažkokiais kitais būdais atsidurti kitose ES valstybėse nei tose, į kurias pirma atvyko“.
Komentuodama siūlymus keisti Bendrijos migracijos politiką ji teigė, kad būtina pačiu pirminiu etapu atskirti pabėgėlius nuo ekonominių migrantų.
„Dabartinę migracijos politiką turbūt galima apibūdinti taip, kad ji leidžia suplakti į vieną krūvą labai skirtingus dalykus, tai yra žmones, kurie išties ieško politinio prieglobsčio ar bėga nuo kažkokios stichinės nelaimės, objektyvios situacijos, ar žmonių, kuriems tiesiog atrodo, kad kitose šalyse yra žolė žalesnė ar dangus mėlynesnis“, – kalbėjo premjerė.
Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės prieš porą savaičių bendro posėdžio Varšuvoje paragino ES peržiūrėti migracijos politiką, sudarant galimybę Bendrijos narėms tinkamai ir laiku reaguoti į hibridines grėsmes.
Lietuvos Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad taisyklės „turi būti geriau pritaikytos realioms gyvenimo situacijoms, nes dabar daugiausiai kalba apie klasikinį prieglobsčio prašytoją, kuris paprastai turi gerą priežastį siekti prieglobsčio kitose šalyje, tokią kaip politinis persekiojimas ar kitos humanitarinės priežastys“.
Lietuva ir Lenkija pastaraisiais mėnesiais susiduria su išaugusia neteisėta migracija per sienas su Baltarusija. Šalių pareigūnai kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
