Antradienį Baltarusijos ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka pranešė, jog Baltarusija ketina imtis griežtų atsakomųjų priemonių po to, kai Lietuva nutraukė baltarusiškų kalio trąšų tranzitą.
Jis teigė, kad priemonės bus simetriškos: „Sprendimas priimtas, jis bus taikomas geležinkelių transportui, vykstančiam iš Lietuvos teritorijos.“
Premjerė I.Šimonytė teigė, jog tokius grasinimus „reikia vertinti rimtai“.
„Kad ir kokie grasinimai kartais atrodo keisti arba nesuprantami, mes turime patirties, kai tie grasinimai buvo įgyvendinti, tarkime, tokia situacija buvo su nelegalios migracijos organizavimu prie Europos Sąjungos sienų, kas taip pat buvo Minsko grasinimas“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje kalbėjo ministrė pirmininkė.
Mes tikrai vertiname, koks bus poveikis ir kokie tuomet būtų alternatyvūs sprendimai.
Ji teigė nežinanti, ar Minskas realizuos savo ketinimus:
„O tokie grasinimai, kiek jie bus realizuoti, aš nežinau, bet mes tikrai vertiname, koks bus poveikis ir kokie tuomet būtų alternatyvūs sprendimai.“
Ministrė: prognozuoti nuostolių kol kas neįmanoma
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė paklausta, ar yra suskaičiuotas galimas poveikis ekonomikai ir nuostoliai, jei Baltarusija neįsileistų Lietuvos traukinių, teigė, kad to pasakyti neįmanoma.
„Mes nežinome, kokias konkrečiai atsakomąsias sankcijas gali pritaikyti Baltarusija. Tie modeliai yra, bet kol kas konkrečių skaičių neįmanoma pasakyti, nes situacija yra kintanti“, – komentavo A.Armonaitė.
Vėliau trečiadienį Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija pranešė priėmusi sprendimą uždrausti krovinių gabenimą geležinkeliais iš Lietuvos. Apie tai daugiau – čia.
Vertindama Baltarusijos trąšų gamintojos ir eksportuotojos „Belaruskalij“ sprendimą kreiptis į teismą dėl sutarties su šia įmone nutraukimo, ministrė pirmininkė teigė, jog tai – normalus žingsnis.
„Yra kreiptasi į teismą praėjusią savaitę dėl Vyriausybės sprendimo, ką aš vertinu kaip normalų žingsnį pusės, kuri mano, kad jos interesai buvo pažeisti.
<...> Kiek žinau, Susisiekimo ministerija yra gavusi Baltarusijos institucijų kreipimąsi pagal dvišalę sutartį dėl tranzito, kur sutartis numato diskusinių klausimų sprendimą, ir tuo keliu būtų galima eiti“, – dėstė premjerė.
I.Šimonytė: Vyriausybė, ką turėjo padaryti, padarė
Į JAV sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“ teismui apskundė Vyriausybės sprendimą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliams“ nurodyta nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų gabenimo per Lietuvą.
Vilniaus apygardos administracinio teisme skundas gautas praėjusį penktadienį. Baltarusijos įmonė prašo panaikinti sausio 12 dienos Vyriausybės sprendimą bei pernai gruodžio 21 dieną priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimą.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą kurį laiką tęsėsi, nors gruodžio 8 dieną šiai įmonei įsigaliojo JAV sankcijos.
Du ministrai – susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – dėl reputacinės žalos pateikė atsistatydinimo pareiškimus, bet premjerė jų netenkino.
Ji teigė, kad visus atsakymus į klausimus, susijusius su kalio trąšų tranzitu, Vyriausybė turi turėti iki sausio 31 dienos.
„Aš manau, kad Vyriausybė tai, ką turėjo padaryti iki sausio 31 dienos, padarė, dabar, aišku, yra daug procesų, kurie iš to kilo, įskaitant ir tą patį teisinį procesą, kuris yra pradėtas administraciniame teisme. Bet čia – jau už Vyriausybės kontrolės ribų ir tai visiškai teisėtas kreipimasis šalies, kuri nori ginti savo interesus teisme“, – trečiadienį kalbėjo I.Šimonytė.
