„Reikia saugoti visą sieną, be jokios abejonės. Tai yra mūsų pagrindinė užduotis. Aišku, mes vertinam, kokia yra situacija, ir pagrindinis mūsų vertinimo rodiklis yra valstybės sienos pažeidžiamumas.
Šiame etape mes identifikavome tuos ruožus, kur daugiausiai vyksta pažeidimų kalbant apie situaciją nuo šių metų pradžios. Tokios sienos mes turime apie 100 km – čia Varėnos pasienio rinktinės ruožas, iš dalies Vilniaus pasienio rinktinės ruožas.
Ten įvyksta daugiausiai valstybinės sienos pažeidimų, ten daugiausia šiuo metu koncentruojamos mūsų pajėgos, techninės priemonės“, – per trečiadienį Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) surengtą diskusiją kalbėjo VSAT vadas R.Liubajevas.
-
VSAT vadas: sieną sudarys koncertina, 4 m metalinė tvora, bendra kaina – 152 mln. eurų
-
Pasienyje koncertiną tiesia apie šimtas karių, iššūkių sako nepatyrę: „Mes pripratę“
-
Ministrė: tikimės, kad tvora Baltarusijos pasienyje bus pastatyta per metus
-
Migrantai prisitaiko – uždarius Lietuvos sieną renkasi kaimynines valstybes
-
VSAT: Baltarusijos pareigūnai į Lietuvą stūmė migrantus ir patys peržengė valstybės sieną
Diskusijoje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, jog pasienyje su Baltarusija planuojama statyti tvora nėra barjeras nuo laisvojo pasaulio.
„Tai yra barjeras nuo autoritarinio režimo, kuris nori sugriauti laisvąjį pasaulį. Todėl fizinis barjeras yra be galo svarbus“, – dėstė jis.
„Nelegaliems migrantų srautams dažnai yra galimybė rinktis kelią. Ten, kur bus barjerai, to kelio jie nesirinks. Jie rinksis lengvesnį kelią“, – kalbėjo L.Kasčiūnas ir pridūrė, jog fizinis barjeras bus efektyvus tik tada, jei veiks visa migracijos valdymo sistema.
Prioritetai buvo kitur
Premjerės patarėjo vertinimu, fizinis barjeras Baltarusijos pasienyje veiks kaip atgrasymo priemonė:
„Jis 100 proc. neapsaugos, bet kurią tvorą galima įveikti, tačiau jis bus rimta atgrasymo priemonė tiems, kas galvoja apie patekimą į Lietuvą ir Europos Sąjungą.“
Jis 100 proc. neapsaugos, bet kurią tvorą galima įveikti, tačiau jis bus rimta atgrasymo priemonė.
Pasak jo, anksčiau tokia tvora nebuvo pastatyta, nes nebuvo poreikio.
„Tai, kad per 30 metų girdisi kaltinimai, kad mes nepastatėme sienos, <...> buvo visai kitokia geopolitinė padėtis, mes plėtojome geros kaimynystės santykius su savo kaimynais. Dabar ta situacija pasikeitė“, – pažymėjo K.Lančinskas.
Nuo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, į sienos apsaugą investavo apie 50 mln. eurų, iš kurių didžiuma – ES lėšos, pasakojo VSAT vadas.
Tiesa, jis sutiko, jog didesnis dėmesys tuomet buvo telkiamas ne į sienos su Baltarusija stiprinimą.
„Buvo kitokie prioritetai. Buvo galbūt daugiau stiprinama vakarinė, rytinė siena su Rusijos Federacija, buvo ir kiti prioritetai“, – svarstė jis.
Pirks vielą, projektuoja inžinerinį statinį
R.Liubajevas pasakojo, jog fizinis barjeras Baltarusijos pasienyje bus statomas dviem etapais: iš pradžių atsiras pjaunanti viela, paskui – inžinerinis statinys.
„Bet yra daug dedamųjų šitame procese. Ta pati „Concertina“ yra specifinis produktas ir jo nuvažiavus į „Senukus“ ar „Depo“ nupirkti neįmanoma. Reikia rasti gamintoją, taip pat reikia, kad gamintojas pagamintų didelį kiekį“, – dėstė VSAT vadas.
Pjaunančios vielos Lietuvai skyrė užsienio valstybės. Dabar, pasak R.Liubajevo, ji ir yra montuojama.
Trūkstamą vielos dalį planuojama įsigyti.
„Vyksta tarptautinis pirkimas, kuris, matyt, bus vykdomas neskelbtinų derybų būdu ar iš gamintojų, kurie galėtų jos atvežti didelį kiekį“, – komentavo VSAT vadas.
Pasak jo, projektuojamas ir pasienyje atsirasiantis inžinerinis statinys su 4 m aukščio metaline tvora:
„Kaip tik vyksta intensyvūs projektavimo ir paieškų darbai, t. y. kokiu būdu mes galėtumėm teisiškai, teisingai ir greitai įforminti visą procesą, kad barjeras atsirastų kuo greičiau.“
Siena – ne vėliau kaip 2022-aisiais
Į neeilinę sesiją besirinkęs Seimas patvirtino fizinio barjero Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statymo tvarką bei priėmė Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymą.
Pagal jį, sienos su Baltarusija statybos pripažintos ypatingos valstybinės reikšmės projektu ir numatyta, kad fizinis barjeras turėtų būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau skelbė, jog pavedimą statyti tvorą gaus viena valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
