2017 04 11

Premjero ir prezidentės pozicijos dėl dvigubos pilietybės įteisinimo įstatymų skiriasi

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Seime registruotas dvigubą pilietybę įteisinantis įstatymo projektas yra efektyviausias būdas išspręsti užsienyje esančių Lietuvos piliečių problemas. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teigia, jog pilietybės nuostatų keisti įstatymu negalima – Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tam būtinas referendumas.
Saulius Skvernelis ir Dalia Grybauskaitė
Saulius Skvernelis ir Dalia Grybauskaitė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Seime šiuo metu svarstomas įstatymas, kuris leistų išsaugoti dvigubą pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis ir įgijusiems šių šalių pilietybę.

„Manau, kad surasime didžiulį palaikymą Seime, nes kitokio pasirinkimo neturime, jei norime išlaikyti ir turėti Lietuvos piliečius ir mūsų žmones – tai šį žingsnį privalome žengti. Tas įstatymo projektas Seime, kurį pakankamai aktyviai pasirašo Seimo nariai, padės išspręsti dvigubos pilietybės klausimą ir išlaikyti mūsų žmones, mūsų piliečius, mūsų tautiečius, kurie išvykę iš šalies nenutraukti paskutinių saitų su tėvyne“, – interviu LRT radijui antradienį sakė S.Skvernelis.

Anot jo, referendumo būdu šį dvigubos pilietybės įteisinimo klausimą spręsti sudėtinga, nes didžiulė dalis piliečių jau gyvena užsienyje, o balsavimas internetu nėra įteisintas.

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė sako, jog siūlomas keisti Konstitucijos straipsnis – susijęs su pamatiniais valstybės dalykais, todėl turi būti sprendžiamas Konstitucinio Teismo nurodytu būdu – referendumu. Jo teigimu, Seime svarstoma iniciatyva prilygtų bandymui paprastu įstatymu keisti Konstituciją.

„Jei dabar sugalvosime vienu atveju pabandyti pakeisti aktualų klausimą taip sureguliuoti paprasčiau įstatymu, o ne referendumu, tai gal imsimės keisti ir kurti precedentus, kad ir kiti Konstitucijos straipsniai būtų keičiami įstatymu – pavyzdžiui valstybinė kalba, gal kažkam teritorija pasirodys... vientisumu suabejos, vėliava, herbas, sostinė.. Konstituciją judinti galima, bet galima tam skirtu teisiniu būdu. Ir visiškai suprantama intencija ir tikslas tokios iniciatyvos ir tai intencijai galima pritarti, bet iki to tikslo turi būti einama nevažiuojant buldozeriu per Konstituciją“, – Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.

Parlamente praėjusią savaitę registruota nauja iniciatyva išplėsti dvigubos pilietybės galimybes – norima suteikti teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie įgytų Europos Sąjungos (ES) arba NATO valstybės pilietybę. Tokį Pilietybės įstatymo papildymą parengė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Ją parėmė visų Seimo frakcijų seniūnai, parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras S.Skvernelis.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų. Apie dvigubos pilietybės įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų