Traukinys, gerokai vėluodamas, atvyko, tačiau net nestabtelėjęs Šeštokų geležinkelio stotyje nurūko link Lietuvos – Lenkijos valstybinės sienos, į Mockavą.
Perone valdžios vyrų laukę Šeštokų bendruomenės žmonės, susirūpinę dėl tiesiamos „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės 700 gyventojų turinčiame miestelyje liksiantys be pėsčiųjų perėjos per geležinkelio bėgius, prapliupo keikti politikus ir šaukti: „Gėda!“
Reikalauja perėjos per geležinkelio bėgius
„Svarbiausia – žmogus? Ar kaip jie ten deklaruoja? Tai va, matot, kiek mes valdžiai rūpim? Ir kiek rūpi mūsų bėdos tiems, kurie sėdi Vilniuje?“ – vienas per kitą piktinosi Šeštokų geležinkelio stoties perone stovėję gyventojai.
Svarbiausia – žmogus? Ar kaip jie ten deklaruoja? Tai va, matot, kiek mes valdžiai rūpim? Ir kiek rūpi mūsų bėdos tiems, kurie sėdi Vilniuje?
Jau keletą mėnesių Šeštokų miestelio bendruomenė sunerimusi kovoja už tai, kad per miestelį į dvi dalis skiriančią geležinkelio vėžę būtų įrengta pėsčiųjų perėja.
Tačiau tokie darbai projekte „Rail Baltica“ nenumatyti, o šeštokiečiams siūloma bėgius kirsti už trijų kilometrų nuo miestelio esančioje pervažoje.
Jau dabar apsukruoliai vyresnio amžiaus šeštokiečius per pervažą automobiliu gabena už dešimtį litų.
„120 metų, kai stovi šis geležinkelis, stotyje buvo perėja per bėgius į kitą miestelio pusę, kurioje įsikūrusios visos reikalingos įstaigos – parduotuvės, seniūnija, ambulatorija, bažnyčia, laidojimo namai, viešbutis. Ką čia ministras aiškino anąkart atvažiavęs, kad nėra? Aš visą gyvenimą per šiuos bėgius vaikščiojau, čia 5 minutės pereiti į miestelį. O dabar turiu prašyti, kad kas mane vežtų aplinkui per pervažą, nes pėsčiai įveikti tokį atstumą – jau ne mano sveikatai“, – sakė šeštokietė Stasė Bujanauskienė.
Geležinkeliečiai tvirtina, kad oficialiai pėsiųjų perėja Šeštokų geležinkelio stoties teritorijoje niekada nebuvo įrengta, o gyventojai vaikšioję tarnybiniam stoties personalui skirta perėja.
Prasidėjus geležinkelio vėžės rekonstrukcijos darbams, per bėgius bandančius pereiti žmones bara ir čia dirbantys darbininkai, ir teritoriją saugantys bendrovės “Gelsauga” apsaugininkai.
Susitikimas nebuvo numatytas?
„Politikų vizito į Šeštokus darbotvarkėje numatyta nebuvo. Premjeras antradienį apžiūrėjo atliekamus “Rail Baltica„ geležinkelio vėžės rekonstrukcijos darbus geležinkelio ruože, tačiau iš traukinio išlipo Marijampolėje, iš kur grįžo į Vilnių. Mano žiniomis, į Šeštokus važiavusiame traukinyje buvo tik “Lietuvos geležinkelių” ir vėžės tiesimo darbus atliekančios rangovų įmonės atstovai. Vizitas pas šeštokiečius numatytas nebuvo, žmones kažkas suklaidino, jeigu jie atėjo ir kažko laukė“, – taip trečiadienį padėtį aiškino Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjas Justas Pankauskas.
Šis politikas yra ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys.
Tačiau taip sakydamas, socialdemokratas mažų mažiausiai kai ką nutylėjo. Tai, kad Šeštokuose antradienį buvo laukta aukštų svečių, patvirtino ir vietos geležinkeliečiai, ir geležinkelio vėžės rekonstrukcijos darbus vykdančios bendrovės „Geležinkelių tiesimo centras“ atstovai, ir patys vietos gyventojai.
„Mes gi dirbame čia, girdėjome – vieni per kitus. O kai žmonėms yra problema, tai tą informaciją ir gaudome“, – į klausimą, kas juos informavo apie būsimą valdžios atstovų vizitą į Šeštokus, atsakė vietiniai.
Prie susirinkusių perone žmonių atvykęs džinsiniu kostiumu vilkintis vyras dalijo socialdemokratų rinkiminę agitaciją – lankstinukus su kandidatų į Europos parlamentą nuotraukomis ir partinį socialdemokratų laikraštį.
„Ar pats premjeras atvažiuos – nežinome, tačiau ministras su geležinkeliečiais turėtų atvykti. Mums pasakyta laukti – mes laukiame“, – taip žurnalistei paaiškino darbų vadovu prisistatęs asmuo.
Aukštų svečių vizitui geležinkelio stoties teritorijoje specialiai buvo pastatyti mediniai laiptai, kad būtų patogiau išlipti iš vagono, taip pat – ant akmens skalda grįsto grindinio patiestos praėjimui betono plokštės.
Tačiau vėluodamas beveik valandą, iš Marijampolės atvykstantis traukinio vagonas pro Šeštokų stoties peroną prašvilpė nestabtelėjęs.
Apie pusšimtis miestelio gyventojų, sustojusių perone, spėjo tik pamatyti skubiai nuleidžiamas traukinio vagono langines, idant susirinkusieji perone nematytų už stalų susėdusių keleivių veidų bei stalų turinio.
„Gėda! Bailiai!“ – pralekiantį traukinio vagoną plojimais palydėjo šeštokiečiai
„Gėda! Bailiai!“ – pralekiantį traukinio vagoną plojimais palydėjo šeštokiečiai.
Pasigirdo balsų, kad esą “reikia palaukti grįžtančio traukinio ir stot gyva grandine ant bėgių – lai važiuoja”, tačiau dešimties kilometrų atstumą nuo Šeštokų iki Mockavos įveikęs vagonas, per dvi valandas, kurias šeštokiečiai laukė perone, taip ir negrįžo.
Traukiniui nestojant nurūkus valstybinės sienos link, prie geležinkelio dirbantys darbininkai išardė ir iš teritorijos išnešė ir laikinus laiptus.
Premjeras pažadėjo, bet tesėti neskuba
Prieš keletą mėnesių taip pačiai kaip antradienį lankydamasis Šeštokuose Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet susirinkusiems šeštokiečiams pažėrė pažadų, kad perėja bus įrengta, o kartu buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pirštais pabaksnojo į vietos savivaldybę, kuri neva nesirūpina gyventojų problemos sprendimu.
„Lazdijų rajono savivaldybė nei administruoja, nei įgyvendina “Rail Baltica” projektą. Tuo rūpinasi Vyriausybė ir valstybės įmonė “Lietuvos geležinkeliai”. Lazdijų rajono savivaldybė yra ne kartą žodžiu ir raštu kreipusis į Susisiekimo ministeriją, “Lietuvos geležinkelius”, prašydami įrengti geležinkelio pėsiųjų perėją Šeštokuose. Man šiandien sunku spręsti, kodėl tokia perėja nebuvo numatyta jau pirminėje stadijoje, kai buvo vykdomi projektavimo darbai.
Nenoriu kurti sąmokslo teorijų, ar taip buvo taupomos lėšos, ar tai – apmaudi techninė klaida, tačiau neabejoju, kad tai buvo ir dar galima ištaisyti, įtraukiant šios perėjos įrengimą į geležinkelio vėžės rekonstrukcijos darbų projekto sąmatą. Lazdijai neturi dviejų milijonų, reikalingų tokiai perėjai įrengti, tačiau į mūsų raštus ministerija atsirašinėja, kad jie neprištaraus, jei mes rengsime ir teiksime projektą tokios perėjos įrengimui. Bet juk, net jei laimėtume, paramos lėšos iš struktūrinių fondų ateitų ne anksčiau kaip 2015 metais, o gyventojams vaikščioti reikia šiandien.
Aš nežinau problemos sprendimo, aišku, savivaldybė deda ir dės visas pastangas rasti išeičiai, bet sakau jums atvirai – kol kas sprendimo būdo kito, kaip tik geranoriškumas iš ministerijos ar geležinkeliečių pusės, aš nematau“, – sakė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis.
Pasak jo, nei prieš keletą mėnesių, nei vakar Lazdijų rajono savivaldybė nebuvo nieko informuota apie aukštų svečių lankymąsi Lazdijų rajone.
