„Iš tikrųjų laiko kaitaliojimo tvarka yra paskelbta ir iki 2016 metų, matyt, yra nustatyta, tai turbūt mes jos nekeisime“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Brūzga.
Pasak jo, nedidelės apimties tyrimas perkamas atsižvelgiant į Seimo pavedimą Vyriausybei. A.Brūzgos teigimu, atliekant tyrimą tikriausiai bus atliekama ir gyventojų apklausa, ir kitų šalių apžvalga.
„Pagaliau atlikę tokį tyrimą, kuris pagal savo apimtį nėra nei platus, nei labai didelis, mes pirmą sykį turėsime konkrečius atsakymus, aiškesniais parametrais paremtą nuomonę dėl laiko keitimo“, – sakė premjero patarėjas.
A.Brūzga pabrėžė, kad atlikus tyrimą šalis, jei norės, turės galimybę iš naujo kelti šį klausimą Europos Sąjungos lygiu po 2016 metų.
„Visuomet yra šalies iniciatyva kelti tuos klausimus, tai aš manau, kad tikrai tuo galima pasinaudoti. Bet, kaip minėjau, dabar tas ciklas yra iki 2016 metų ir galbūt, jei mes iš tikrųjų turėsime svarių argumentų, o taip pat būsime sutarę su kitomis šalimis, kad ne tik Lietuvai tai yra svarbu, aš manau, pilnai tą galima kelti. Bet pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą, kas tai yra ir koks realus poveikis“, – kalbėjo patarėjas.
Pasak Seimo kontrolierių įstaigos vadovo R.Valentukevičiaus, diskusiją dėl vasaros laiko keitimo naudos ir reikalingumo būtų galima baigti „tik išklausius gyventojų nuomonę“.
„Smagu girdėti, kad pagaliau ši naujai suformuota Vyriausybė taip ryžtingai ėmėsi problemos: nusprendė organizuoti konkursą ir skirti lėšų apklausai, kuria bus siekiama išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl vasaros laiko ir, labai tikiuosi, kad į šią nuomonę bus tikrai atsižvelgta“, – antradienį išplatintame pranešime teigė R.Valentukevičius.
Užpernai Seime buvo kilusios diskusijos dėl laiko keitimo, tuomet nuspręsta Vyriausybei pavesti atlikti išsamų tyrimą, kaip laikrodžių rodyklių sukinėjimas atsiliepia šalies ekonomikai ir gyventojų sveikatai, ir galbūt kreiptis į Europos Komisiją (EK) su prašymu leisti Lietuvai laiko nebekaitalioti.
Kreiptis į EK uždelsta, o vasaros laiko įvedimas visoms Europos Sąjungos šalims pratęstas iki 2016 metų.
Pagal šią direktyvą, paskutinį kovo sekmadienį laikrodžių rodyklė pasukama valanda į priekį ir įvedamas vasaros laikas, o paskutinį spalio sekmadienį jis atšaukiamas.
Geografiškai Lietuvos teritorija aprėpia dvi laiko juostas. Vakarinė šalies dalis patenka į pirmąją, o likusioji – į antrąją laiko juostą.