Nuo sausio 17 dienos, kai Rusnėje paskelbė sieksiantis prezidento posto, darbo valandomis kaip premjeras, o vakarais – kai kada kaip kandidatas, S.Skvernelis aplankė nemažai šalies miestų ir miestelių: nuo Palangos iki Zarasų.
Kai kuriuose jų Vyriausybės vadovas vietos valdžiai ir gyventojams pažėrė nepigiai atsieisiančių pažadų. Kai kurie opozicijos atstovai ir politologai mano, kad S.Skverneliui nepavyksta atskirti premjero ir kandidato į prezidentus veiklos.
Plungei – geležinkelis, Telšiams – tomografas
Kovo pabaigoje apsilankęs Plungėje S.Skvernelis pažadėjo rasti lėšų 1,5 km geležinkelio atšakai nutiesti. Į Telšius nuvykęs premjeras tikino, kad artimiausiu metu vietos ligoninei, kaip ir dar keturioms kitoms regioninėms ligoninėms, bus skirti pinigai naujiems kompiuteriniams tomografams įsigyti.
Taip pat kovo pabaigoje Šiauliuose viešėjusį S.Skvernelį priėmęs miesto meras Artūras Visockas džiaugėsi gavęs principinį premjero pritarimą dėl spartesnio Bačiūnų gatvės rekonstrukcijos įgyvendinimo.
Kaip rašė regioninių naujienų platforma etaplius.lt, šiam projektui finansuoti Šiaulių miesto savivaldybė numačiusi skirti 3,5 mln. eurų – pusę reikalingos sumos. Kitos dalies tikimasi iš valstybės.
Zarasuose S.Skvernelis visus patikino, kad kitąmet bus pradėtas miesto aplinkkelio tiesimas. Portalas zarasuose.lt skelbė, kad į Zarasų pietrytinio aplinkkelio projektą jau buvo investuota per 300 tūkstančius eurų.
Per premjero vizitą Kaune kovo pradžioje, kaip tąsyk pasakojo miesto meras Visvaldas Matijošaitis, buvo aptarti ir ūkiniai reikalai.
„10-15 mln. eurų paramos tikimės stadionui, o sala yra trijų ministerijų ir miesto kūdikis, ten visa bendra sąmata bus apie 23 milijonai, – tada kalbėjo Kauno miesto meras. – Nėra tekę bendrauti su tokiu dalykišku žmogumi, kuris būtų premjero poste. Visuomet laikosi savo žodžio. Jei sutariame, kad Vyriausybė prisidės prie kokio projekto, jis ir prisideda. Mieste be Vyriausybės tvarkytis vieniems būtų sunku“.
Savivaldybė apmokėjo straipsnį
S.Skvernelio vizitus į regionus išsamiai nušviečia vietos žiniasklaida. Tarkime, Plungėje informacija apie premjero vizitą gyventojams rajoniniame laikraštyje buvo pateikta už savivaldybės administracijos lėšas.
Kovo 26 dienos laikraščio „Plungės žinios“ pirmajame puslapyje su kėlimu į 4 puslapį išspausdintas straipsnis „Premjeras pažadėjo rasti lėšų 1,5 km geležinkelio atšakai nutiesti“. Po straipsniu nurodoma, kad tai – Plungės rajono savivaldybės informacija.
Savivaldybės mero liberalo Audriaus Klišonio patarėjas Žydrūnas Purauskis patvirtino, kad šis straipsnis buvo apmokėtas iš Plungės rajono savivaldybės administracijos lėšų.
Anot jo, straipsnis užsakytas siekiant informuoti plungiškius apie ministro pirmininko vizitą bei jo metu aptartus Plungės rajonui svarbius klausimus ir problemas. Už straipsnio publikavimą rajoniniame laikraštyje sumokėti beveik 64 eurai.
Kitos savivaldybės, kiek domėjosi 15min, nepirko ploto vietos spaudoje straipsniams, nušviečiantiems premjero vizitus. Nors prie portale etaplius.lt išspausdinto straipsnio „Šiauliuose lankėsi Saulius Skvernelis. Pažadėta parama svarbiems objektams“ nurodoma, kad tai Šiaulių miesto savivaldybės informacija.
„Straipsnis, apie premjero vizitą Šiauliuose nebuvo apmokamas jokiose žiniasklaidos priemonėse, taip pat ir etaplius. Kai portalas etaplius.lt naudoja mūsų tinklalapio informaciją, beveik visada yra nurodoma, kad tai – Šiaulių miesto savivaldybės informacija. Manau, kad tai normali praktika, kai nurodomas informacijos šaltinis“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Vitalis Lebedis.
„Nieko bendra su rinkimais“
Premjero patarėjas Tomas Beržinskas sakė, kad į Lietuvos regionus S.Skvernelis vyksta nuo pat savo kadencijos pradžios jau daugiau kaip dvejus su puse metų. Ir tai, anot jo, neturi nieko bendra su jokiais rinkimais, o yra ministro pirmininko tiesioginio darbo dalis.
„Visais atvejais, kuomet regiono problematika susijusi su premjero ir Vyriausybės kompetencija bei galimybėmis, o ypač – su infrastruktūriniais projektais, svarbiais ne tik konkrečiam regionui, bet ir visai Lietuvai, stengiamasi rasti galimybių padėti tuos projektus įgyvendinti arba prisidėti prie įgyvendinimo. Taip yra šiandien, taip bus ir ateityje“, – tikino T.Beržinskas.
Kartu jis aiškino, kad premjeras niekada nedalina pažadų, kurių nėra galimybės įgyvendinti ar kurie neatitiktų valstybės galimybių.
Plona linija
Seimo opozicijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, opozicija ne kartą yra atkreipusi dėmesį į susiklosčiusį tam tikrą S.Skvernelio susidvejinimą – tarp jo kaip premjero ir kandidato į prezidentus.
„Viena iš situacijų, kurią jūs minite, žinoma, yra labai gera iliustracija. Tikrai manau, kad žmonėms, gyventojams, su kuriais susitinka premjeras-kandidatas į prezidentus, gali būti sudėtinga atsirinkti, su kuo jie tuo metu kalba“, – įvertino ji.
Tikrai manau, kad žmonėms, gyventojais, su kuriais susitinka premjeras-kandidatas į prezidentus, gali būti sudėtinga atsirinkti, su kuo jie tuo metu kalba.
V.Čmilytės-Nielsen nuomone, neblogą pavyzdį, kaip derėtų elgtis panašioje padėtyje, parodė prezidento rinkimuose taip pat dalyvaujantis Europos Komisijos narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis išėjo oficialių atostogų ir būtent per jas vykdo savo rinkimų kampaniją.
„Kad premjeras pasirinko tokį veikimo būdą, tai yra jo pasirinkimas, be jokios abejonės. Bet, taip, jis palieka tam tikrus klaustukus“, – pabrėžė Seimo opozicijos lyderė.
Anot V.Čmilytės-Nielsen, jeigu premjeras priėmė sprendimą neimti atostogų, natūralu, kad jis eina Vyriausybės vadovo pareigas ir daro tai aktyviai.
„Bet čia jau yra viltis, kurią galima išreikšti jo atžvilgiu, kad jis nesinaudos administraciniu resursu ir savo galimybėmis žerti pažadus. Tačiau akivaizdu, kad ta linija yra labai plona ir labai lengva ją peržengti bei galbūt kartais yra didelė pagunda ją peržengti“, – pastebėjo ji.
Pažadus turi dalinti atsargiai
Mykolo Romerio dėstytoja Rima Urbonaitė sutinka, kad premjeras S.Skvernelis yra asocijuojamas su kandidatu į prezidentus S.Skverneliu. Gyventojams gali būti sunku atskirti Vyriausybės vadovo pažadus nuo kandidato dėstomų įsipareigojimų.
„Čia jokių raudonų linijų arba, kaip aš sakau, didžiosios kinų sienos nepastatysi. Čia ir yra didžiausia problema. Žinoma, iš šitos pusės dabar lengva premjerui dalinti pažadus, nes galbūt paskui jam pačiam jų nereikės vykdyti. Tai irgi yra momentas. Kai aš jau noriu išeiti iš posto ir galbūt būsiu prezidentu, tai kažkokiam kitam premjerui gali tekti tokius pažadus ir įvykdyti.
Kitas dalykas – nuo pažadų dalijimo kaip premjerui, nenoriu sakyti, kad jau reikėtų visiškai susilaikyti. Tie pažadai vis tiek turėtų būti dalijami labai atsargiai. Natūralu, kad dabar jo, kaip premjero, vizitai į regionus visiškai susiplaka su jo, kaip kandidato, vizitais“, – pažymėjo politologė.
R.Urbonaitė sakė neturinti recepto, kaip tai būtų galima atskirti. Išskyrus tai, kad kaip premjeras S.Skvernelis rinkimų kampanijos metu visus vizitus į užsienį ir regionuose dalijamus pažadus turėtų minimalizuoti. Tačiau, jos nuomone, premjerui to nepavyksta padaryti.
„Natūraliai, čia tiek opozicija, tiek apskritai visi oponentai nuolat šitą gali akcentuoti dėl to, kad nepavyksta iki galo atskirti S.Skvernelio kaip premjero ir jo, kaip kandidato, veiklos. Aišku, daug kas sakytų, kad turime Ingridą Šimonytę, kuri taip pat yra Seimo narė, ir irgi klausimas, kaip ji atskiria.
Bet, man atrodo, premjero pareigos yra kiek ypatingos. Vis dėlto, kad čia turėtų pati komanda telkti maksimalų dėmesį tam, kad tos tam tikros skirtys būtų padarytos. Ir tikrai bent jau pastarąjį mėnesį ar du reikėtų nuo jo, kaip premjero, vizitų regionuose ir tų pažadų dalijimo kiek įmanoma vis dėlto susilaikyti, nes atskirti tai nuo rinkimų kampanijos tampa faktiškai nebeįmanoma“, – akcentavo R.Urbonaitė.
Premjero pareigos yra kiek ypatingos. Vis dėlto, kad čia turėtų pati komanda telkti maksimalų dėmesį tam, kad tos tam tikros skirtys būtų padarytos.
