Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį toliau spręs dėl atvejų, kai pretendentams neatitinkant įstatymo reikalavimų jie neregistruojami kandidatais.
16 atvejų susiję su nenurodyta užsienio pilietybe, 74 – su karo tarnyba, dar per 300 pretendentų nenurodė arba pateikė klaidingus duomenis dėl teistumo.
„Turime 16 žmonių, kurie anketoje nenurodė pirminės informacijos, kad yra užsienio valstybės piliečiai, atitinkamai neatsakė į kausimą, ar teismas nėra jiems apribojęs kokių nors rinkimų teisių. Daugiausiai turime iš Rusijos, dešimt, ir po vieną iš Švedijos, Kazachstano, Baltarusijos, Armėnijos, Ukrainos ir Didžiosios Britanijos“, – BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Daugiausiai turime iš Rusijos, dešimt, ir po vieną iš Švedijos, Kazachstano, Baltarusijos, Armėnijos, Ukrainos ir Didžiosios Britanijos, – BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Nuolatinis tos savivaldybės gyventojas užsienietis gali dalyvauti rinkimuose, tačiau pilietybę turi nurodyti anketoje. Kandidatavimas draudžiamas, jei pasyvioji rinkimų teisė jam teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.
Taip pat rinkimų įstatymas reikalauja, kad rinkimuose dalyvaujantys asmenys anketose privalo nurodyti, jeigu buvo teisti.
„Daugiau kaip 300 kandidatų turi problemų su teistumais. Dalis nenurodė išvis, dalis nurodė turintys vieną teistumą, o iš tiesų turėjo du, tris teistumus. Esminis klausimas komisijai – ar leisti papildyti anketinius duomenis asmenims, kurie nurodė ne visus savo teistumus, kai kurie nurodė turintys teistumą, bet neteisingai nurodyta Baudžiamojo straipsnio dalis. Kaip tokiu atvejus vertinti, komisija ir apsispręs“, – sakė VRK vadovė.
Pretendentų sąrašuose taip pat yra 73 asmenys, tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose, ir vienas dalyvauja jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programoje.
Pasak L.Matjošaitytės, VRK remiasi kariuomenės teisininkų išaiškinimu, kad karių savanorių kandidatavimo teisė turi būti ribojama.
Anot Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovo Arūno Balčiūno, ribojimas grindžiamas tuo, kad kariai savanoriai atlieka tarnybą rezerve.
„Atsižvelgdami į galiojančius teisės aktus, Karo prievolės ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymus, įvertinome ir priėjome prie tokios išvados, kad kandidatai, kurie yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, negalėtų dalyvauti rinkimuose, nes jie atlieka privalomąją karo tarnybą“, – BNS sakė A.Balčiūnas.
Visuomeninis rinkimų komitetas „Judėk, Vilniau“ pirmadienio vakarą pranešė gavęs VRK išaiškinimą, kad iš sąrašo turės būti pašalinti žinomi šiuolaikinės penkiakovės sportininkai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Justinas Kinderis.
Krašto apsaugos ministerija įstatymų nuostatas aiškina kiek liberaliau – kad kariams savanoriams turėtų būti sudaryta galimybė kandidatuoti, bet išrinkti į savivaldybių tarybas jie turėtų apsispręsti, ar tęsia kario savanorio tarnybą, ar vykdo savivaldybės tarybos nario pareigas.
VRK vadovė teigė, jog savanorių atveju tikriausiai jiems bus siūloma rinktis – palikti savanorių pajėgas arba atsisakyti kandidatavimo.
„Jei priimsime sprendimą, kad iki tam tikros dienos jie turi atsisakyti tarnybos, ir jie atsisakys, kliūčių dalyvauti rinkimuose jiems nėra“, – sakė L.Matjošaitytė.
Per praėjusį posėdį 105 asmenys iš kandidatų sąrašų išbraukti dėl pavėluotai pateiktų deklaracijų, kitoje nei kandidatuoja savivaldybėje deklaruotos gyvenamosios vietos.
Pareiškinius dokumentus yra pateikę apie 14 tūkst. pretendentų. Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną.
