„Politikai privalo būti susitaikę su bet kokia vieša reakcija į jų sprendimus, tačiau man labai gaila, kad dėmesys, skirtas pagerbti tiems, kurie už mūsų laisvę sumokėjo savo gyvybių, ilgų metų kalėjimuose ar tremtyje kainą, buvo nukreiptas kitiems tikslams“, – šalies vadovo poziciją BNS perdavė jo atstovas Ridas Jasiulionis.
„Pagarba turi būti ta stiprybės ašis, kuri mus jungia, o ne skiria. Pabandykime įsivaizduoti kaip šiandien būtų jautęsi žuvusieji prie TV bokšto. Jie šito nenusipelnė“, – pridūrė jis.
Iš karto po renginio prezidento atstovas R.Jasiulionis BNS buvo informavęs, jog per minėjimą susiklosčiusios situacijos Prezidentūra nekomentuos.
„Pagarba turi būti ta stiprybės ašis, kuri mus jungia, o ne skiria. Pabandykime įsivaizduoti kaip šiandien būtų jautęsi žuvusieji prie TV bokšto. Jie šito nenusipelnė“, – pridūrė jis.
Nepriklausomybės aikštės prieigose per Laisvės gynėjų dienos minėjimą buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių. Tarp jų – ir protestuotojai, minėjimo metu nušvilpę Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę. Kalbant prezidentui G.Nausėdai protestuotojai elgėsi ramiau.
Tiek premjerė, tiek Seimo pirmininkė žurnalistams sakė, kad per renginį triukšmavę žmonės pademonstravo nepagarbą ir kalbėtojams, ir žuvusiųjų artimiesiems.
Savo ruožtu pirmasis buvęs faktinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis susirinkusiuosius į protesto akciją prieš valdžią prilygino prosovietiniam judėjimui „Jedinstvo“ ir „fašistams“.
Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui ketvirtadienį buvo gavęs Lietuvos šeimų sąjūdis.
Dalis žmonių po minėjimo ėmėsi protestuoti „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat reikalavo atstatydinti Vyriausybę.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.