„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 11 06 /13:28

Ekspertai pateikė COVID-19 prognozes: siūlo pirkti testų, steigti karščiavimo klinikas, ruošti lovas pacientams

Lietuva turi įsigyti greitųjų PGR testų, visose savivaldybėse įsisteigti karščiavimo klinikas, COVID-19 pacientams reikia pasiruošti kiek daugiau nei 1,1 tūkst. ligoninių lovų, sako prie Prezidentūros įsteigtos ekspertų tarybos nariai. Penktadienį jie pristatė COVID-19 plitimo prognozes, atsižvelgiant į jas, suformulavo rekomendacijas. Pagal realiausią scenarijų, jei visuomenė bus drausminga, COVID-19 atvejų skaičius lapkričio pabaigoje turėtų trauktis. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bendrai prognozės kelia rūpestį, bet nėra tragiškos.

„Nereikia gąsdintis, prognozės yra keliančios rūpestį, tačiau jos nėra tragiškos ir viskas yra mūsų rankose. Tiek dabartinė [valdžia], tiek ateinančioji – viena perduoda darbus, įgyvendina tai, ką reikia įgyvendinti, kita gi juos perima, numato savo veiksmų planą, algoritmą pačiomis pirmosiomis savo darbų dienomis“, – po susitikimo su ekspertais kalbėjo G.Nausėda.

„Nėra taip, kad kažkas atsakingas, o kiti sau ramiai atsipūtę gyvena. Valdžia, Prezidentūra, Vyriausybė, ministerija ir patys žmonės yra atsakingi, kiek ilgai užtruks kova su koronavirusu ir kokia ji bus sėkminga“, – pridūrė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Susitikime su ekspertais taip pat dalyvavo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.

Spaudos konferencija:

VIDEO: Mokslininkai pateikė COVID-19 prognozes, jas įvertino prezidentas: kelia rūpestį, bet nėra tragiškos

Į tris grupes padalyta ekspertų taryba analizavo stacionarinės pagalbos apimtis, jų dinamiką laike.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pirmiausia aptarė dabartinę COVID-19 atvejų statistiką bei tai, kiek pacientų atsiduria ligoninėse.

„Iš visų aktyvių atvejų praktiškai 5 proc. reikia stacionarinės pagalbos. <...> Ta proporcija yra labai stabili“, – sakė jis.

Maždaug pusei pacientų, gydomų stacionare, prireikia deguonies kaukių, apie dešimtadaliui – pagalbos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, teigė M.Stankūnas.

Mano, kad „apokaliptinis“ scenarijus neišsipildys

Remdamiesi šia statistika, mokslininkai išskyrė keletą COVID-19 vystymosi scenarijų.

Pirmasis – „kas būtų, jei nieko nebūtų, jeigu mes neturėtume jokių karantino priemonių, epidemija vystytųsi toliau ir gyventume savo įprastą gyvenimą“.

M.Stankūnas tikino, jog tokiu atveju Grinčas tikrai pavogtų Kalėdas.

„Ateitų Grinčas ir pavogtų Kalėdas, nes mūsų skaičiavimais tokiu metu, gruodžio pabaigoje mes turėtume beveik 95 tūkst. žmonių, sergančių COVID-19. Pritaikant tą proporciją, tuo metu Lietuvos ligoninėse būtų gydoma apie 4,5–5 tūkst. pacientų.

Galite įsivaizduoti, aš tiksliai skaičiaus nepasakysiu, bet Kauno klinikose yra virš 2 tūkst. lovų“, – palygino jis.

Šio scenarijaus mokslininkai toliau nenagrinėjo, nes Lietuva įvedė karantiną ir ėmėsi kasdienės veiklos ribojimų.

Kadangi karantinas įvedamas, manome, kad visiškai apokaliptinis scenarijus nepasitaikys.

„Kadangi karantinas įvedamas, lietuviai, aš manau, daugiau-mažiau priemonių laikysis, ir manome, kad visiškai apokaliptinis scenarijus nepasitaikys“, – komentavo M.Stankūnas.

Reikia pasiruošti apie 1150 lovų

Antrasis scenarijus apie tai, kas būtų, jei Lietuvos visuomenė iš pradžių drausmingai laikytųsi karantino režimo, o vėliau atsipalaiduotų.

„Turėtume, aišku, ne tokį baisų variantą, bet maždaug gruodžio pradžioje būtų apie 50 tūkst. sergančių žmonių. Bet irgi darome prielaidą, kad žmonių sąmoningumas bus didelis, jie rekomendacijų laikysis“, – pažymėjo M.Stankūnas.

Kalbėdamas apie realiausius COVID-19 plitimo scenarijus, mokslininkas neišsiplėtė, tačiau pažymėjo, jog turime turėti bent 1150 lovų COVID-19 pacientams.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas

„Jeigu tikrai įvyks ne tie baisūs variantai, o kurie labiausiai tikėti, mums reikėtų būti pasiruošus apie 1150 lovų. Toks, manau, COVID-19 lovų skaičius galėtų mus nuraminti“, – sakė jis.

Jei visuomenė laikysis karantino ribojimų, lapkričio antroje pusėje susirgimų turėtų būti mažiau nei dabar.

„Mes tikrai manome, kad situacija gali būti suvaldyta ir ji tikrai gali būti nebloga. Prognozuojame, kad vienais skaičiavimais lapkričio 20 dieną, kitais skaičiavimais – lapkričio 27 dieną, turėtume matyti teigiamus poslinkius, atvejų turėtų mažėti“, – teigė M.Stankūnas.

Iliustracija iš ekspertų tarybos išvadų
Iliustracija iš ekspertų tarybos išvadų

Tikisi, kad esami ribojimai suveiks

Jis pridūrė, jog pavasarį įvedus pirmąjį karantiną, gyventojai į savisaugos reikalavimus atsižvelgė labai pavyzdingai: „Mes stebėjomės, kad kreivė greičiau pradėjo mažėti, negu kad mes planavome, <...> lietuviai mus nustebino.“

Dabar Vyriausybės įvestos priemonės, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą, M.Stankūno įsitikinimu, yra pakankamos.

„Manom, kad jos suveiks“, – teigė jis, pridurdamas, kad taryba jau ėmėsi svarstyti, kaip derėtų išeiti iš karantino, kokių ribojimų reikėtų atsisakyti pirmiausia.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Remigijus Mažeika
Luko Balandžio / 15min nuotr./Remigijus Mažeika

Dabartinėje situacijoje gydymo įstaigos siekia teikti būtinąją pagalbą visiems gyventojas, maksimaliai, kiek pavyksta, teikti planines paslaugas ir gydyti COVID-19 pacientus, spaudos konferencijoje kalbėjo Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.

Atliepiant į šiuos tikslus, mokslininkai, anot jo, rekomenduoja į diagnostiką ir COVID-19 pacientų gydymą labiau įtraukti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas ir visose savivaldybėse steigti karščiavimo klinikas.

„Mūsų siūlymas kiekvienoje savivaldybėje organizuoti karščiavimo klinikas, kuriose pacientai gautų tiek diagnostinę, tiek būtinąją pagalbą pagal susirgimo priežastį“, – teigė R.Mažeika.

Sako, kad naujų priemonių reikia visoje šalyje

Tokios karščiavimo klinikos, pasak jo, centralizuotai turėtų būti aprūpintos greitaisiais antigeniniais testais.

Taip pat – „būtinas finansavimo išsprendimas“, sąlygos organizuoti brigadas, ir kad visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, dalyvautų procese.

Šiandien skubios pagalbos skyriai perpildyti.

„Taip įgalinus karščiavimo klinikas, mes tikrai galėtume sumažinti pacientų skaičių, besikreipiančių į skubios pagalbos skyrius. Šiandien skubios pagalbos skyriai perpildyti“, – sakė Šiaulių ligoninės vadovas.

Tam, kad ligoninėms nereikėtų stabdyti planinių paslaugų, COVID-19 pacientai turėtų būti gydomi ne tik pagrindinėse didžiųjų miestų ligoninėse.

„Siūlome įgalinti organizuojančių įstaigų vadovus, kad turėtų daugiau galių organizuoti atraminėse ligoninėse – regioninėse, rajoninėse – skyrių atidarymą, kur būtų galima gydyti, pradedant nuo tęstinio gydymo“, – kalbėjo R.Mažeika.

Atvejų pikas – lapkričio pabaigoje

Greta to, anot jo, turėtų atsirasti medikų brigados.

„Turėtų būti nacionaliniu mastu, iš aukščiausio lygio specialistų – infekcijų kontrolės, reanimatologų, anesteziologų, pulmonologų – suformuotos brigados, kurios esant būtinumui, įkūrus regionuose atraminėse ligoninėse skyrius, galėtų teikti konsultacinę, medicininę, diagnostinę pagalbą“, – teigė R.Mažeika.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Komentarai po COVID-19 ekspertų darbo grupės
Luko Balandžio / 15min nuotr./Komentarai po COVID-19 ekspertų darbo grupės

Mokslininkai, pasak jo, valstybei taip pat siūlo įsigyti greitųjų PGR testų.

„Mūsų siūlymas aprūpinti centralizuotai perkant visas gydymo įstaigas, kurios gydys COVID-19 pacientus, greitaisiais PGR testais, kuriais tyrimas atliekamas per vieną valandą“, – teigė Šiaulių ligoninės direktorius.

COVID-19 atvejų skaičiaus piką, Vilniaus universiteto vicerektorės Editos Sužiedėlienės teigimu, turėtume pasiekti lapkričio pabaigoje, o tada atvejų skaičius kris, tačiau ne staigiai, o nuolydžio tipo kreive.

„Tada reikia pradėti galvoti, kaip ją stabilizuoti, kad ji netaptų tokia, su kokia dabar gyvename“, – sakė ji ir pridūrė, jog su tuo suburta ekspertų taryba dabar ir dirbs.

Siūlymai dėl personalo rezervo, testavimo strategijos

„Tikrai turime turėti testavimo strategiją, kad paskui išeinant iš epidemijos piko mes galėtume valdyti židinius, kurie vis tiek rusens. Ir tie židiniai bus didžiausia mūsų problema, didžiausia rizika grįžti į status quo situaciją, kurią turime dabar“, – kalbėjo E.Sužiedėlienė.

Židiniai bus didžiausia mūsų problema.

Ji pastebėjo, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras stokoja personalo, galinčio dirbti su susirgusiųjų COVID-19 kontaktų atsekamumu.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Edita Sužiedėlienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Edita Sužiedėlienė

„Bus siūlymas formuoti rezervą. Pirmiausia akys krypsta į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus, kur galbūt rasime specialistų, savanorių, galinčių įsitraukti į šią veiklą“, – teigė E.Sužiedėlienė.

Prie Prezidentūros įsteigtą sveikatos ekspertų tarybą sudaro trijų grupių - Situacijos analizės ir prognozavimo, Visuomenės sveikatos priemonių ir Sveikatos priežiūros įstaigų – specialistai.

Tai:

  • prof. Mindaugas Stankūnas, LSMU Sveikatos vadybos katedros profesorius;
  • dr. Algis Džiugys, matematikas, Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojas;
  • dr. Romualdas Gurevičius, Higienos instituto sveikatos statistikos ekspertas;
  • prof. Juozas Augutis, VDU rektorius;
  • prof. Alfredas Račkauskas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas;
  • Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius;
  • prof. Audronė Jakaitienė, VU profesorė, statistikos ekspertė;
  • dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius, duomenų mokslininkas;
  • prof. Edita Sužiedelienė, VU mokslo prorektorė;
  • dr. Rolanda Valintėlienė, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė;
  • prof. Aurelija Žvirblienė, VU Gyvybės mokslų vyriausioji mokslo darbuotoja, VU Medicinos fakulteto profesorė;
  • Neringa Tarvydienė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos direktorė;
  • prof. Ramunė Kalėdienė, LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė;
  • prof. Kęstutis Petrikonis, LSMU prorektorius;
  • doc. Kęstutis Stašaitis, LSMU Kauno klinikos direktorius medicinai ir slaugai;
  • prof. Auksė Mickienė, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė;
  • prof. Ligita Jančorienė, VU Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė;
  • prof. Vytautas Kasiulevičius, VU Medicinos fakulteto prodekanas;
  • Šarūnas Mačinskas, Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas;
  • Aušra Motiejūnienė Bilotienė, VUL Santaros klinikų direktorė valdymui;
  • prof. Tomas Jovaiša, Londono Karalienės ligoninės Intensyviosios pagalbos sektoriaus vadovas;
  • Remigijus Mažeika, Šiaulių ligoninės vadovas.

Su visomis penktadienį pristatytomis ekspertų rekomendacijomis galite susipažinti čia.

Per praėjusią parą Lietuvoje vėl nustatytas rekordinis COVID-19 atvejų skaičius – 1656, mirė šeši žmones. Šeštadienį dėl COVID-19 situacijos šalyje įsigalios nacionalinis karantinas, jis tęsis bent iki lapkričio 29 dienos vidurnakčio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“