Prezidentas G.Nausėda tuomet dar tik kandidato į energetikos ministrus galimybėmis suderinti viešuosius ir privačius interesus sudvejojo po judviejų susitikimo gruodžio 3 dieną.
Apie tai užsiminė jo atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis.
„Prezidentas pokalbio metu norėjo išgirsti ir kandidato nuomonę, ar visi turimi privatūs interesai leis jam visavertiškai dirbti ministru, tai reiškia, visais klausimais priimti sprendimus energetikos srityje“, – nurodė jis.
Užsiminė apie rizikas
Pats prezidentas, reikšdamas nuomonę apie formuojamą ministrų kabinetą, įvertino D.Kreivio išmanymą energetikos srityje, bet pakartojo turintis abejonių dėl jo interesų.
Tiesa, politikas sugalvojo būdą, kaip abejones išsklaidyti, ir taip įtikino prezidentą neatmesti jo kandidatūros.
„Ponas D.Kreivys iš tikrųjų išmano savo sritį – to niekas negalėtų neigti – tačiau jo dalyvavimas tam tikrose verslo struktūrose, jo patirtis dirbant anksčiau ministru ir po to sekęs atsistatydinimas, žinoma, kelia tam tikrų rizikų, į kurias nei prezidentas, nei premjeras negali nereaguoti.
Vakar iš karto po mūsų susitikimo gavau gerbiamo D.Kreivio raštišką įsipareigojimą ir pasiūlymą, kaip jis galėtų išvengti menkiausių įtarimų dėl interesų supainiojimo. Ir matydamas šį, labai rimtą jo požiūrį į tas galimas rizikas, kurias jam išsakiau, aš vis dėlto nematau pagrindo jo netvirtinti energetikos ministro pozicijoje“, – gruodžio 4-ąją komentavo G.Nausėda.
Matydamas šį, labai rimtą jo požiūrį į tas galimas rizikas, aš vis dėlto nematau pagrindo jo netvirtinti energetikos ministro pozicijoje.
Teigė, kad nusišalinti reikės tik išimtiniais atvejais
D.Kreivys, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vertinimu, 2011 metais pažeidė įstatymą dėl interesų derinimo.
Po šio sprendimo ūkio ministro pareigas ėjęs D.Kreivys iš jų pasitraukė.
VTEK duomenimis, 2010 metais ministras pasirašė įsakymą dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo mokyklų renovavimui, kai konkursų dėl dviejų tokių mokyklų renovavimo laimėtoja buvo pripažinta su juo susijusi statybų bendrovė.
Nuo verslo D.Kreivys neatsiribojo iki šiol – politikas turi 40 proc. bendrovės „Catus“, valdančios dar šešias įmones, akcijų, bet tikina, kad pats įmonių veikloje niekaip nedalyvauja.
Po susitikimo su prezidentu kandidatas į energetikos ministrus tikino pasimokęs iš klaidų, teigė, kad interesų derinimą jau išmano geriau.
„Kalbant apie interesus, aš užtikrinau prezidentą, kad daugiau negu dešimtmetį esu politikoje, parlamente, interesų konfliktų derinimą ir prevenciją jau tikrai esu neblogai įvaldęs – kaip sako, už vieną muštą duoda du nemuštus, pamokos yra išmoktos.
O plačių interesų energetikos sektoriuje tikrai nėra. <...> Tik išimtinais atvejais reikės nusišalinti nuo sprendimų priėmimo“, – tuomet kalbėjo D.Kreivys.
Interesų konfliktų derinimą ir prevenciją jau tikrai esu neblogai įvaldęs.
Jau prašė nušalinimo
Tačiau jau Vyriausybės darbo pradžioje energetikos ministru tapęs D.Kreivys siūlė nušalinti jį nuo klausimų, susijusių su suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir gamtinių dujų vartojimo pajėgumų nustatymu.
„Aš turiu per kontroliuojančią įmonę dalį akcijų gamybos įmonėje „Silikatas“, kuri gamina plytas ir naudoja gamtines dujas krosnims šildyti, kad galėtų plytas kepti. <...> Bijodamas vėl nepapulti į regimybę, kadangi įmonė naudoja dujas, nors šitas sprendimas liestų ne konkrečią įmonę, bet visą sektorių, kas naudoja dujas horizontaliai, ne vertikaliai, taip pat ir privačius vartotojus, <...> galvoju, kad reiktų pateikti nusišalinimą dėl visa ko“, – savo siūlymą pagrindė ministras.
Vyriausybė nusišalinimui pagrindo neužčiuopė ir siūlymo nepatvirtino.
Kokį raštišką įsipareigojimą D.Kreivys pateikė prezidentui?
Pasirodo, jis ministerijoje nutarė įdarbinti pareigūną, vertinsiantį jo pasirašomus teisės aktus per interesų derinimo prizmę.
„Ponas D.Kreivys po susitikimo <...> pasiūlė kelius, kaip jis galėtų vengti konflikto, pasinaudodamas nuolatinėmis atitikties specialisto konsultacijomis, kuris jį mėgintų apsaugoti kitą kartą ne nuo atviro konflikto, bet menamo konflikto, arba konflikto, kuris gali sukelti abejonių“, – interviu Delfi.lt teigė prezidentas G.Nausėda.
Paklaustas, ar D.Kreivys samdys specialų žmogų, kuris rūpinsis interesų derinimu, šalies vadovas atsakė, kad taip.
Kalbėdamas su 15min D.Kreivys svarstė, kad pareigūnas galėtų dirbti patarėju politinio pasitikėjimo komandoje. Arba viešųjų ir privačių interesų pažeidimų prevencijos funkciją, pasak jo, galėtų atlikti įstaigos Teisės skyrius.
D.Kreivys tikino premjerei Ingridai Šimonytei siūlysiantis interesus vertinančius pareigūnus įdarbinti visose ministerijose.
Vyriausybė ieško sisteminio sprendimo
Tad kaip ministrui sekasi ieškoti tokio pareigūno?
Energetikos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė 15min nurodė, jog specialiai vienam ministrui jo dabar neieškoma.
„Siekiant užkardyti bet kokius viešųjų ir privačių interesų konfliktus, šį klausimą planuojama spręsti sistemiškai, tai yra, Vyriausybės mastu. Koks tam būtų tinkamiausias sprendimas, šiuo metu dar tik svarstoma“, – teigė ji.
Šį klausimą planuojama spręsti sistemiškai, tai yra, Vyriausybės mastu.
Vėliau, jau publikavus tekstą, D.Kreivio patarėja pažymėjo, kad ministro interesus ir dabar prižiūri ministerijoje dirbantis Teisės ir personalo skyriaus vedėjas.
„Įgyvendinant Viešųjų privačių interesų derinimo įstatymą, už rekomendacijų teikimą Viešuosius ir privačius interesus deklaruojantiems asmenims Energetikos ministerijoje atsakingas Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, taigi, tokia funkcija yra ir ji vykdoma“, – tikino V.Ramanauskaitė.
15min su klausimais kreipėsi ir į Vyriausybę bei pasiteiravo apie galimus sprendimus: ar po tokį pareigūną, kuris rūpintųsi interesų derinimu, turėtų atsirasti kiekvienoje ministerijoje, o gal vienas pareigūnas galėtų dirbti visai Vyriausybei.
Vyriausybės Ryšių su visuomene skyrius nurodė, kad sprendimas ieškomas, kokie galimi variantai, neįvardijo.
„Šiuo metu vyksta diskusija ir Vyriausybė ieško sisteminio sprendimo, kuris atlieptų visų institucijų poreikį. Tai pat svarbu, jog šie klausimai nebūtų sprendžiami tik formaliai, o būtų reali kompleksinė veikla“, – rašoma pateiktame atsakyme.
Kada tikimasi turėti sprendimą, Vyriausybė nenurodė.
