G.Nausėda šiuo sprendimu seka kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu – jos prezidentas Andrzejus Duda atsisakė kvietimo į Jeruzalę, nes jam, priešingai nei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nebuvo numatyta teisė pasakyti kalbą.
V.Putinas sulaukė pasmerkimo Vakaruose dėl pareiškimų, esą Lenkija yra atsakinga už Antrąjį pasaulinį karą, ir Molotovo-Ribentropo pakto menkinimo.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis BNS pirmadienį atsisakė komentuoti, ar G.Nausėdos sprendimas susijęs su V.Putino dalyvavimu renginyje ir ginču dėl Rusijos pareiškimų – jis tik nurodė, kad prezidentas nusprendė daugiau laiko praleisti Pasaulio ekonomikos forume Davose.
„Prezidentas vietoje anksčiau planuoto dviejų dienų vizito Davose Pasaulio ekonomikos forume lankysis tris dienas. Per papildomą dieną ketvirtadienį suplanuoti prezidento susitikimai su kitų šalių bei tarptautinių verslo įmonių lyderiais. Iš Davoso prezidentas sugrįš ketvirtadienį vakare“, – teigė A.Bubnelis.
Į Jeruzalę prezidento prašymu vyks Seimo pirmininkas, teigė jis.
Aušvico-Birkenau valstybinio muziejaus renginį globoja Lenkijos prezidentas A.Duda.
Į Jeruzalę prezidento prašymu vyks Seimo pirmininkas, teigė jis.
„Vykstu į simbolinę vietą – Aušvico-Birkenau mirties stovyklą – išreikšti pagarbos milijonams žydų, kurių gyvybes Antrojo pasaulinio karo metais nusinešė Holokaustas. Lenkiuosi ir tiems dviem šimtams tūkstančių žydų, kurie buvo mūsų tautiečiai. Privalome pagerbti Holokausto aukų atminimą, siekti istorinio teisingumo ir kartu visomis išgalėmis priešintis bet kokioms neapykantos formoms“, – pranešime spaudai teigė G. Nausėda.
Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įkurtas Aušvicas buvo didžiausia koncentracijos ir naikinimo stovykla. 1940–1945 m. čia buvo nužudyta apie 1,5 mln. įvairių tautybių žmonių. Likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti 1945 metų sausio 27 dieną.