G.Nausėda Rygoje padėjo gėlių prie Laisvės paminklo, pasirašė į svečių knygą Rygos pilyje, kurioje veikia prezidento administracija.
Delfi.lt praneša, kad prie Laisvės paminklo prezidento laukė grupė tautiniais rūbais pasipuošusių lietuvių. „Manau, kad esame broliai ir turime kalbėtis kaip broliai“, – prezidentą cituoja delfi.lt.
Plačiau apie naujojo prezidento E.Levito lūkesčius dvišaliams santykiams ir jo politikos vizijas – išskirtiniame 15min interviu.
Spaudos konferencijoje G.Nausėda teigė susitikime su E.Levitu iškėlęs nesaugios Astravo atominės elektrinės, kylančios Lietuvos pasienyje, klausimą. Lietuva draudimą pirkti energiją iš šios elektrinės įtvirtino įstatymu, tačiau Latvija kol kas neišreiškė tvirtos pozicijos.
G.Nausėda kalbėjo, kad nors Astravo AE klausimas Lietuvai – labai svarbus, tačiau incidento atveju tai būtų ne tik Lietuvos problema.
Lietuvos prezidentas išreiškė viltį, kad po tolimesnių diskusijų visos Baltijos šalys suderins pozicijas.
„Šiandien mes konstatuojame tą faktą, kad Astravo AE pastatyta netinkamoje vietoje, nesuderinus su tarptautinėmis organizacijomis. Taip pat neįgyvendintos rekomendacijos dėl energijos saugumo. Dėl tos priežasties mes laikomės savo principinio sprendimo, net ir pradėjus šitai elektrinei veikti, nepirkti iš jos elektros energijos.
Supratimą radome Lenkijoje, kuri laikosi panašios pozicijos, viliuosi, kad po tolimesnių diskusijų derinsime pozicijas ir su kitomis Baltijos valstybėmis. Tačiau šiandien nenorėtume daryti savo draugams nė mažiausio spaudimo priimant sprendimus, dėl to susilaikysiu nuo tolesnio komentaro“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G.Nausėda.
Savo ruožtu G.Levitas tikino, kad saugumas yra absoliutus Latvijos prioritetas. Jis atkreipė dėmesį, kad nuo Astravo AE iki Daugpilio – vos 110 kilometrų. „Saugumas yra prioritetas, jeigu jo nesilaikoma, apie prekybą kalbėti net nereikėtų“, – sakė Latvijos prezidentas.
G.Nausėda su Latvijos prezidentu taip pat aptarė „Rail Baltica“ ir „Via Baltica projektus“, elektros tinklų sinchronizaciją.
G.Nausėda sakė pasiūlęs sugrįžti prie formato, kai Baltijos šalių prezidentai susitinka reguliariai. Jis teigė atkreipęs dėmesį į dar vieną partnerę – Lenkiją.
„Manau, kad daugybė klausimų, susijusių su energetikos infrastruktūra, su „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, šitais projektais, su sinchronizacijos projektu, su elektros energijos pirkimu iš trečiųjų valstybių, statoma Astravo atomine elektrine, gali būti sprendžiami susirinkus visiems kartu“, – teigė prezidentas. Jis pridūrė, kad E.Levitas į tokį formatą žiūri palankiai.
Lietuvos prezidentas išreiškė viltį, kad Latvijos parlamentas pagaliau ratifikuos Baltijos jūros sieną. Anksčiau diplomatai Lietuvos žiniasklaidai yra teigę, kad tokį latvių nenorą ratifikuoti gali lemti spėjimas, jog ties skiriamąja linija Baltijos jūroje gali būti naftos telkinys.
„Reikia pripažinti, kad Baltijos jūros sienos ratifikavimas yra įstrigęs. Šiuo metu žinome, kad netoli sienos vykdomi tam tikri tyrimo, žvalgymo darbai. Būtų labai puiku, jeigu norai tirti šitas vietas būtų suderinti su Lietuvos puse – mes labai džiaugtumėmės galėdami gauti daugiau informacijos apie tyrimo esmę.
Mes esame pasirengę pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo dėl naftos gavybos susitarimus, tačiau su viena sąlyga – kad šita sutartis, kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 1999 metais, būtų ratifikuota ir Latvijos parlamente“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G.Nausėda.
E.Levitas teigė, kad susitarimo dėl jūros sienos klausimas būtų išspręstas „vidutinėje perspektyvoje ar dar greičiau“.
„Yra gera valia iš Latvijos pusės – tiek iš mano, tiek iš Vyriausybės, ir tikimės, kad šis reikalas bus išspręstas vidutinėje perspektyvoje ar dar greičiau“, – tikino E.Levitas.
Ratifikuoti jūrinės sienos sutartį Latvijos Seime pernai paragino ir Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Aptarė eurokomisarų atrankos procesą
Paklaustas apie eurokomisarų atrankos procesą, G.Nausėda tikino, Lietuvoje šis procesas yra smarkiai pažengęs į priekį.
„Iš esmės turime tris lygiavertes kandidatūras, kurias netrukus galėsime paskelbti. Manau, kad tada beliks derinti pozicijas su Briuseliu ir ieškoti, kokio komisaro portfelio Lietuva galėtų tikėtis. Norime, kad tai būtų tikrai reikšmingas ekonominis postas, kuriam šitie kandidatai pagal savo kvalifikacijas ir patirtį labai atitiktų“, – Latvijoje kalbėjo G.Nausėda.
Vis dėlto, nei spaudos konferencijos metu, nei vėliau kalbėdamas su Lietuvos žurnalistais G.Nausėda neatskleidė, kieno kandidatūros yra svarstomos eiti eurokomisaro pareigas.
„Laikas šiuo metu tiksi ne mūsų naudai. Kuo greičiau mes apsispręsime, tuo lengviau bus ir Europos Komisijos naujajai prezidentei vienaip ar kitaip reaguoti į mūsų kandidatūrą, tuo lengviau mums bus kalbėtis apie būsimus portfelius“, – kalbėjo G.Nausėda.
Anot jo, nepateikus konkretaus asmens ir nežinant konkrečios jo patirties bei kvalifikacijos tai bus „būrimas iš kavos tirščių ir bus sunku numatyti, koks porftelis Lietuvai turėtų atitekti“.
G.Nausėda: „Kuo labiau mes gaišime laiką, tuo mažiau ant stalo bus tų portfelių ir tokių, kurių mes norėtumėme – įtakingų. Nes manau, kad Lietuva, kaip rytų-vidurio Europos valstybė nėra pakankamai reprezentuojama po sprendimų suformuoti EK vadovybę.“
„Kuo labiau mes gaišime laiką, tuo mažiau ant stalo bus tų portfelių ir tokių, kurių mes norėtumėme – įtakingų. Nes manau, kad Lietuva, kaip rytų-vidurio Europos valstybė nėra pakankamai reprezentuojama po sprendimų suformuoti EK vadovybę“, – kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda sako, jog „naudinga nelipti vieni kitiems ant kojų“ ir galimi portfeliai Europos Komisijoje yra derinami su regiono valstybėmis.
E.Levitas priminė, kad Latvija jau iškėlė buvusio Europos Komisijos viceprezidento, atsakingo už finansų ir ekonomikos sritis, Valdžio Dambrovskio kandidatūrą.
Prezidentai aptarė ir gynybos klausimus. E.Levitas pakvietė Lietuvą prisijungti ir dalyvauti daugianacionalinio divizinio štabo kūrimo procese.
„Potencialas labiau sutarti ateityje“
Po susitikimo su parlamento pirmininke Inara Mūrniece ir premjeru Krišjaniu Kariniu bei apsilankymo Latvijos nacionalinėje bibliotekoje G.Nausėda sakė, kad „kai kuriais klausimais visiškai sutarėme, o kai kuriais klausimais pasilikome sau potencialo labiau sutarti ateityje.“
Prezidentas tikino susipažinęs su Lietuvoje koalicinę sutartį sudariusių partijų siūlomais naujais kandidatais užimti ministrų vietas Vyriausybėje, praneša lrt.lt.
„Ar vyriausybėje jie bus ar nebus, paaiškės tik po galutinio pokalbio su pačiais kandidatais“, – sakė G.Nausėda.
Pasak lrt.lt, G.Nausėda neatskleidė, ar bent vieną ministrės portfelį gaus moteris, tačiau pabrėžė, jog prezidentūra stengiasi rodyti lyčių balanso standartą.
„Šiandien yra daug puikių moterų, kurios puikiausiai galėtų gauti ministro portfelį“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda tikino Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui turįs daug klausimų, tačiau tikino neturįs asmeninio nusistatymo jo atžvilgiu.
Prezidentas tikino, kad ES Susisiekimo ministras Rokas Masiulis dirba gerai, „tiesiog pagal koalicijos sutartį, šie portfeliai atitenka partijai, kuriai atitenka.“ Dėl Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasilikimo poste G.Nausėda sakė pirmiausia norįs pasikalbėti su premjeru Sauliumi Skverneliu.
„Šiuo klausimu sprendimai dar nepriimti, ir mes prie to klausimo sugrįšime netrukus“, – sakė G.Nausėda.
Pabrėžė vienybę
Vizito išvakarėse išplatintame pranešime G.Nausėda teigė, kad abi šalys vienodai mato iššūkius ir grėsmes, o tai lemia sėkmingą bendradarbiavimą tiek dvišaliu lygiu, tiek drauge sprendžiant regiono iššūkius, ginant abiejų šalių piliečių interesus tarptautinėje arenoje.
Penktadienį per susitikimą su Vilniuje viešinčiu energetikos eurokomisaru Marošu Šefčovičiumi G.Nausėda pateikė pasiūlymą steigti specialaus Europos Sąjungos koordinatoriaus poziciją Baltijos šalių sinchronizacijai.
Prezidentas žadėjo šį klausimą aptarti susitikimo su E.Levitu metu.
G.Nausėda apsilankė Latvijos Nacionalinėje bibliotekoje, apžiūrėjo retų ir vertingų leidinių kolekciją. Šalies vadovas bibliotekai padovanojo lietuvišką knygą, kurioje pristatoma Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje istorija.
Pirmojo užsienio vizito G.Nausėda vyko į Lenkiją. Varšuvoje susitikęs su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, prezidentas tikino nepritariantis vis garsiau skambantiems siūlymams skirti Europos Sąjungos sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos, kuri, kritikų teigimu, pažeidžia teismų nepriklausomumą.
„Prieš kalbėdami apie kokias nors sankcijas mes turime geriau suprasti vienas kitą, abi pusės turėtų toliau tęsti dialogą ir neturėtume eiti sankcijų keliu, o turėtume eiti geresnio tarpusavio supratimo keliu“, – praeitą savaitę oficialaus vizito Lenkijoje metu.
Kol kas paramą Lenkijos valdantiesiems šiame konflikte išreiškė tik dėl teisės viršenybės principo su Briuseliu konfliktuojanti Vengrija.
