Metinį pranešimą prezidentas pradėjo sakydamas, kad su Seimu susitinka ypatingu metu.
„Už mūsų nugarų – įtampos, praradimų ir nerimo metai, pažymėti pandemijos ženklu. Prieš akis – mūsų visų rytojus, į kurį turime įžengti sustiprėję, sukaupę jėgų ir pasiruošę naujiems išbandymams, – kalbėjo prezidentas. – Susitinkame šiandien tarsi ant slenksčio – žiūrėdami vieni į kitus, lyg į svetimus kartais“.
Anot valstybės vadovo, tik santarvės jėga augina. Ir tik bendriems tikslams bus lemta tapti rytojumi.
Pasak jo, kritinės situacijos tampa didinamuoju stiklu mūsų silpnybėms ir mūsų tvirtumui.
G.Nausėdos teigimu, visuomenės sveikatos krizė prislėgė ne tik ekonomiką, bet ir švietimą, o galų gale – virto sugyvenimo, pasitikėjimo krize.
Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai.
„Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai – bevaisių rietenų, neįsiklausymo pasirinkimuose. Tiek, kiek valdžia demonstruoja neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į ateitį, tiek auga visuomenei tenkanti našta“, – pabrėžė jis.
Prezidentas priminė, kad buvo sustoję ir dar iki šiol pilnai neatnaujino veiklos ištisi ūkio sektoriai ir kultūros įstaigos, žmonės neteko darbo, nežinia dėl ateities smogė visiems.
„Todėl šiandien dėkoju jums, Lietuvos žmonės, už jūsų tvirtybę ir savitvardą. Kad nenuleidote rankų, padėjote vienas kitam, kad ištvėrėte, kad nepalūžote, – dėkojo prezidentas. – Medikai, savanoriai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, verslo atstovai, kultūros žmonės, pareigūnai, kariškiai – sunkiausiu metu Jūs buvote mūsų valstybės ramstis!“
Kritinės situacijos, anot prezidento, yra išmėginimas, kai žmonės pamato, kiek jie rūpi valstybei, o valstybė – ar ji teberūpi žmonėms.
„Lietuvos visuomenė prasideda nuo šeimos ir remiasi į ją. Būtent šeimoje kuriami ir palaikomi santykiai leidžia kiekvienam jaustis mažos bendruomenės dalimi, ugdyti pasitikėjimą savimi ir kitais, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti. To bendradarbiavimo pastaraisiais mėnesiais mums ypač reikėjo“, – kalbėjo prezidentas.
Siūlė išgirsti, kas skauda tautai
Kalbėdamas apie situaciją aplink Lietuvą prezidentas sakė, kad gyvename augančios įtampos laikotarpiu ir turime greitai prisitaikyti.
„Ten, kur vis dar veši piliečių nusivylimas, galimybių lengvai randa ir jas išnaudoja priešiškos išorės jėgos, įveliančios mus į dezinformacijos ir propagandos voratinklį. Cinizmas, arogancija, pretenzijos į tiesos monopolį – visa tai gimdo piliečių nepasitikėjimą demokratine politine sistema“, – pabrėžė jis.
Jis kvietė politikus „atsigręžti į tautą ir išgirsti, kas jai rūpi ir skauda“, o tai bus sunku padaryti, skirstant Lietuvos žmones į „savus“ ir „svetimus“, „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“.
„Kalbėdamiesi, o ne keiksnodami ir grūmodami, žengtume platų žingsnį į stiprią, gebančią keistis pilietinę visuomenę“, – aiškino jis.
Prezidento įsitikinimu, dar nesubrendome kaip demokratinė valstybė, jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose.
„Nuo kada pradėjome bijoti mūsų žmonių? Ar bijojome jų balso Sąjūdžio laikais?, – klausė jis. – Dar nesame brandi demokratija, jeigu puolame menkinti savo piliečius, turinčius kitokią nuomonę, nei patys save pasodinę į sostą ir viešojoje erdvėje įsitvirtinę Tiesos ministerijos atstovai. Bet mes galime tapti tikrai demokratine visuomene!“
Siūlo referendumą padaryti prieinamesniu
Prezidentas ragino pradėti nuo trijų žingsnių. Pirmas – sudaryti sąlygas piliečiams pareikšti nuomonę referendume.
Tam, anot prezidento, turėtume pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį, suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu.
„Nedovanotina, kad iki šiol nėra priimtas konstitucinis Referendumo įstatymas, o tai reiškia, kad nuo liepos 1-os dienos Lietuvos piliečiai neteks Lietuvos Respublikos Konstitucijos jiems suteiktos galios“, – sakė jis.
Antrasis – užtikrinkime Lietuvos žmonėms galimybę ir toliau tiesiogiai rinkti merus.
Trečiasis – pasitikėkime Lietuvos ateitimi – jaunimu ir suteikime jam galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų amžiaus.
„Pastarieji du žingsniai reikalauja Konstitucijos pataisų, o tai reiškia – bendro partijų sutarimo“, – pabrėžė jis.
Tokio sutarimo pasigedau diskusijose dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo.
„Tokio sutarimo pasigedau diskusijose dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo. Kol kas oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, veikiau atvirkščiai, dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą. Pasakysiu trumpai – esu už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau nepažeidžiant ir neišplaunant Konstitucijos 38 straipsnio. Ar įmanomas sutarimas? Žinoma, taip, jeigu jo nuoširdžiai ieškoma!“, – sakė prezidentas.
Lyderystė iš ministerijų perėjo į savivaldą
Jis dėkojo sveikatos ekspertų tarybos nariams, pabrėžė, kad ekspertų nuomonės išsiskiria, lyderystės privalo imtis politikai.
„Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą. Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės“, – pabrėžė prezidentas.
Anot valstybės vadovo, nuo neįprastų verslo skatinimo idėjų, garsinusių Lietuvą pasaulyje, iki vakcinavimo registracijos sistemos – visa tai buvo inicijuota savivaldos žmonių.
Prezidentas pabrėžė, kad dabar svarbu sklandžiai vykdyti skiepijimą nuo koronaviruso.
„Vos mėnuo ir pamatysime, ar 70 proc. suaugusių šalies gyventojų bus paskiepyti iki vasaros vidurio. Nėra prasmės ginčytis, ar tai įvyks liepos pirmą, ar paskutinę savaitę. Neturime prabangos rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą. Mūsų visų gyvenimai negali dar kartą sustoti“, – pabrėžė jis.
Kritikavo verslą dėl ferarių ir jachtų
G.Nausėda kalbėjo naujos kadencijos parlamentarams sakęs, kad kelias iš karantino negali vesti pro socialinių ryšių, verslo, švietimo griuvėsius.
Krizė, anot jo, labai aiškiai atskyrė atsakingą verslą nuo praėjusio amžiaus verslo kultūros: vieni kūrė darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kiti tenkino asmeninius poreikius gaudami valstybės paramą – kol dalis verslų laukė vėluojančios pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas.
„Statistika rodo, kad pernai Lietuvoje sparčiai augo vidutinis atlyginimas. Tačiau neapgaudinėkime savęs – aukštyn šovė turtingiausių šalies gyventojų pajamos, o skurdžiausiai gyvenančiųjų atlyginimai stovėjo vietoje arba mažėjo. Taip auga atskirtis“, – kalbėjo jis, pabrėžęs, kad politikų priedermė yra tai pakeisti.
Prezidentas priminė pasiūlęs didinti NPD ir nesutinkantis, kad ši pagalba mažiausiai uždirbančiam žmogui yra perteklinė, nesprendžia esminių problemų ar gali palaukti.
Negali! Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali.
„Negali! Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali“, – pabrėžė jis.
G.Nausėda pabrėžė, kad sunki žmonių su negalia padėtis, virusas kirto jaunajai kartai, kurią, ignoruodami kitas išeitis, „pasmerkėme ypač ilgam nuotoliniam mokymui namuose“.
„Uždarymas vienutėje su kompiuteriu ar telefonu rankose lems tik dar didesnius mokymosi rezultatų skirtumus. Tiesą sakant, jau lemia“, – kalbėjo jis.
Todėl pareiga, anot G.Nausėdos, siekti geresnės vaikų sveikatos, mokymosi, užimtumo.
„Didžiulė mūsų visų klaida buvo tai, kad kultūros įstaigos, vienos iš tų, kurios galėjo gana saugiai veikti ir sklaidyti visuomenėje besikaupiančią įtampą, buvo atidarytos beveik paskutinės – ilgajam karantinui einant į pabaigą“, – teigė prezidentas, paraginęs šią klaidą ištaisyti.
Ten kur nėra kultūros, tarpsta arogancija
Anot jo, ten, kur nėra kultūros, tarpsta arogancija ir poreikis skirstyti bei rūšiuoti Lietuvos žmones.
„Ar pastebite, kaip iš mūsų gyvenimų, viešumos, dialogų kasdien traukiasi pagarba? Jos vietą užima įtampa ir pyktis. Ar pastebite, kaip įtikėjimas savo teisumu, vienintele teisinga pozicija augina sienas? Jų šešėliai tįsta į žmones, didindami neviltį – apleistumo ir vienatvės jausmą“, – aiškino jis.
Prezidento įsitikinimu, pasitikėjimas valstybe susvyravo ir dėl kai kurių politikų sprendimų, kurie atspindėjo ne visuomenės, o atskirų asmenų, grupių ar politinių partijų interesus.
„Todėl vetavau įstatymus, kuriais siekta mažinti valstybės ir savivaldybių bendrovių nepriklausomumą, piktnaudžiauti versline žvejyba, taip pat griauti lygiaverčius centrinės ir vietos valdžios santykius, visoms savivaldybėms nepagrįstai primetant privalomą seniūnijų steigimą“, – kalbėjo jis.
Kartu jis teigė norintis pabrėžti ir tuos valdžios žingsnius, kurie parodė, koks naudingas gali būti gerovės valstybės principų įgyvendinimas mažinant atskirtį.
„Socialinės garantijos ligos ir vaikų priežiūros atvejais, vienkartinės išmokos senjorams ir vaistų priemokos jiems, prastovų subsidijos – visa tai padėjo sušvelninti pirmąjį pandemijos smūgį pažeidžiamiausiems Lietuvos žmonėms“, – sakė jis.
„Siekdamas sumažinti pandemijos pasekmes šeimoms, inicijavau vienkartines išmokas vaikams ir padidintas išmokas vaikams su negalia, vaikams iš daugiavaikių ir nepasiturinčių šeimų. Tai nors šiek tiek pagerino 330 tūkstančių šeimų padėtį“, – pridėjo prezidentas.
Anot jo, kitas svarbus pasiekimas – per dvejus metus nuo 345 iki 414 eurų išaugusi vidutinė senatvės pensija.
Visuomenei sparčiai senstant, pasak G.Nausėdos, privalome didinti ir vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą į darbo rinką, padėti jiems išsaugoti sveikatą, plėsti mokymosi visą gyvenimą ir persikvalifikavimo galimybes.
Anot prezidento, žmonių su negalia gerovė jam yra vienas iš požymių, kad gyvename civilizuotoje vakarietiškoje valstybėje.
Svarbūs sprendimai nepriimami dėl galios žaidimų
„Lietuvos valstybė sukurta jos žmonių, o žmogus ir jo rūpesčiai turėtų nepasimesti tarp tuščių deklaracijų. Deja, daugelis neatidėliotinų, žmonių gyvenimą, verslo ir institucijų veiklą gerinančių sprendimų tebėra galios žaidimų objektas. Toliau sergame ta pačia „liga“, nuo kurios jau ilgą laiką nerandame vaistų. Tai – valstybei ir jos piliečiams naudingų iniciatyvų atmetimas vien todėl, kad jų autoriai yra „ne tie““, – aiškino prezidentas.
Jis pabrėžė, kad anuomet opozicijoje buvę dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai skųsdavosi, kad jų balso negirdi, kad įstatymų projektai ignoruojami arba marinami stalčiuose.
Tuštybės sūpuoklės nusveria pasirinkimus, priklausomai nuo politiko vietos – opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje
„Šiandien matau, kad mėginama daryti tą patį. Tuštybės sūpuoklės nusveria pasirinkimus, priklausomai nuo politiko vietos – opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje“, – kalbėjo jis.
Daug vilčių deda į generalinę prokurorę
Prezidentas minėjo, kad reikia atkurti teisėjo profesijos prestižą, tačiau jis konstatavo, kad teismų sistemos atsinaujinimo neskuba inicijuoti pati teismų savivalda.
„Iki šiol nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjo darbo krūvį, be to, net trečdalis apylinkių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas. O sudėtingų, rezonansinių bylų, pagal kurias visuomenė sprendžia apie teismų veiklos efektyvumą, nagrinėjimas tęsiasi metų metus“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pabrėžė nauja teisėkūros iniciatyva siekiantis sisteminio pokyčio, tačiau jokiais įstatymais, deja, nesustabdysi teisėjo, kuris nesibodi savo mantijos apšlakstyti alkoholiu. Vienas kelias, anot jo, yra principingai įvertinti tokius atvejus.
„Pastaruoju metu taip pat matėme, kaip beprasmiškai užsitęsusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija sudavė rimtą smūgį šiai vienai svarbiausių valstybės institucijų. Buvo matyti slaptų užkulisinių žaidimų, nesuderinamų su Konstitucinio Teismo politinio neutralumo principu, šešėlis. Todėl kviečiu Seimą ieškoti būdų, kaip ateityje užkirsti kelią tokio pobūdžio intrigoms“, – pabrėžė jis.
G.Nausėda atskleidė didelius lūkesčius siejantis su nauja generaline prokurore.
„Noriu pasidžiaugti, kad mano per Konstitucijos dieną iškeltas siūlymas gerinti teisėkūros kokybę sulaukė atgarsio Vyriausybės programoje. Tikiuosi, kad artimiausioje ateityje pamatysime ne tik teikiamų projektų kiekybės, bet ir kokybės pokytį“, – sakė jis.
Ragina realiai vertinti padėtį regione
G.Nausėdos įsitikinimu, nuo mūsų gebėjimo atsispirti Rytų kaimynų spaudimui bent iš dalies priklauso visų demokratiškų Vakarų atsparumas, šiandien neturime kito pasirinkimo kaip tik toliau stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Prezidentas minėjo, kad Lietuvai palankios Europos Vadovų Tarybos išvados taip pat sudarė prielaidas Europos Sąjungos mastu stabdyti nesaugių trečiųjų šalių elektrinių, taigi ir Astravo atominės, energijos importą.
„Kviečiu Vyriausybę nenuleisti rankų ir kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos“, – sakė jis.
„Privalome realiai vertinti padėtį regione. Remdamasi augančia karine galia, Rusija toliau šiurkščiai pažeidinėja tarptautinę teisę Kryme, Rytų Ukrainoje ir Sakartvele, taip pat vis labiau kontroliuoja Baltarusiją. Todėl šiandien svarbiausias mūsų uždavinys – drauge su sąjungininkais stabdyti Rusijos ekspansiją ir išvengti dar didesnės regiono destabilizacijos“, – pabrėžė prezidentas.
Turime siekti, kad kaimynai įgytų galimybę laisvai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo gyvenimo.
Jo teigimu, turime siekti, kad kaimynai įgytų galimybę laisvai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo gyvenimo.
Anot prezidento, turime siekti, kad Lietuvoje nuolat būtų rotacinės JAV pajėgos, o nuolatinės dislokuotos kuo arčiau mūsų sienų: „Apie tai kalbėsiu ir kitą savaitę vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu“.
Kitas svarbus mūsų laukiantis iššūkis – išlaikyti Europos Sąjungos dėmesį Rytų partnerystei.
Išaugome pigios darbo jėgos marškinėlius
Metiniame pranešime prezidentas pabrėžė, kad mes akivaizdžiai išaugome pigios darbo jėgos marškinėlius.
Jis taip pat kalbėjo sveikinantis pastangas pasiekti nacionalinį politinių partijų susitarimą dėl švietimo kokybės ir vylėsi, kad jis bus pasirašytas dar šiais metais.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad būtina nuosekliai didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą bent iki 2 proc. BVP.
Susidaro įspūdis, kad verslininkams kartais pristinga tikėjimo, o mokslininkams – pasitikėjimo savo jėgomis.
„Deja, mūsų Achilo kulnas tebėra pernelyg menka aukštųjų mokyklų ir verslo sąveika. Susidaro įspūdis, kad verslininkams kartais pristinga tikėjimo, o mokslininkams – pasitikėjimo savo jėgomis. Visi drauge esame pajėgūs šią ydingą grandinę nutraukti“, – sakė jis.
Inovatyvios Lietuvos siekis G.Nausėdai taip pat siejasi su Žalios Lietuvos vizija.
„Prieš keletą dienų kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi, Europos Komisijos vadovais, socialiai atsakingo verslo atstovais, visuomenininkais, gamtos sergėtojais paskelbėme Žalios Lietuvos deklaraciją. Tapome liudininkais, kaip bendram tikslui pečius surėmė dažnai skirtingose barikadų pusėse atsiduriančios verslo įmonės ir aplinkosaugininkai“, – sakė jis.
Ragino rūpintis politine kultūra
Metiniame pranešime G.Nausėda užsiminė apie valdžios institucijų sąveiką ir politinės kultūros puoselėjimą.
„Viena įsisenėjusių mūsų „skolų“ yra stiprinti Lietuvos savivaldą. Pernelyg ilgai laikėme ją podukros vietoje tiek savo dėmesiu, tiek finansiniais ištekliais. Galiausiai supratome, kad, būdama arčiausiai žmonių, ji gali geriausiai atliepti jų poreikius“, – kalbėjo jis, paraginęs stiprinti savivaldos savarankiškumą.
„Vis dėlto negaliu nutylėti, kad itin daug energijos buvo ir tebėra eikvojama ne laiku ir ne vietoje. Valstybę ir visuomenę bandoma skaldyti ir skandinti beprasmiuose politinės galios žaidimuose, kurie nedera su atsakingo valdymo principais. Apgailestaudamas turiu priminti ir tai, kad vakarykštė opozicija, anksčiau garsiai palaikiusi kvietimą vykdyti ambicingą viešųjų pirkimų sistemos reformą, šiandien jau kiek galėdama mėgina pakeisti reformos esmę.
Toks neatsakingas požiūris mums visiems kainuoja ne tik šimtus milijonų eurų kasmet, bet ir pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ar ne per daug turime sočiai besipeninčių viešųjų pirkimų dalyvių, kurie šiukštu nieko nenorėtų keisti?“, – klausė jis.
Anot prezidento, negalime toliau atidėlioti ir pokyčių, kurie sumažintų mokestinių išlygų skaičių ir padidintų biudžeto įplaukas.
„Mokesčių srityje nuo seno egzistuoja lygesni už lygius. Dideles pajamas iš kapitalo gaunantieji vis dar moka mažesnius mokesčius nei kur kas mažiau uždirbantys samdomi darbuotojai. Suprantu, kad daug jėgų atiduodame kovodami su pandemijos padariniais, tačiau negalime visą laiką dangstyti virusu savo politinės valios stokos!“, – pabrėžė jis.
Anot jo, patirtis rodo, kad švietimo, sveikatos, mokesčių, kultūros, kitoms valstybei svarbioms reformoms tinkamas politikų darbotvarkės langas yra gana siauras ir jis jau pradeda užsiverti švaistant laiką ginčams dėl rinkimų tvarkos ar alkoholio pardavimo pailginimo 5 valandomis per savaitę.
„Po metų, kai iš šios tribūnos skaitysiu kitą metinį pranešimą, tas langas jau bus beveik užsivėręs, o daugelis jūsų gyvens artėjančių rinkimų nuotaikomis“, – patikino jis.
Kreipdamasis į Seimą ir vyriausybę jis pabrėžė esąs pasirengęs visomis išgalėmis remti jų idėjas, kurios leis mums žengti į priekį.
Nė vienas mūsų neturime Tėvynės meilės monopolio.
„Nemanau, kad turime laiko ir prabangos skirstytis į Tėvynę mylinčius labiau ar mažiau. Nė vienas mūsų neturime Tėvynės meilės monopolio. Tad prisiminkime savo pareigą ir konstitucinę priesaiką – tarnauti Lietuvai ir jos žmonių gerovei“, – sakė jis.
Demokratija nėra iškalta akmenyje
Baigdamas pranešimą G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad demokratija nėra iškalta akmenyje – jai bet kada gali pakenkti vienų ar kitų politinių jėgų galios troškulys.
„Kai Lietuvos Tauta yra atvira permainoms, vieninga ir pasitikinti savimi, nevaržoma politinės cenzūros ir primetamų stereotipų, niekas jos nesustabdys. Mes galime ir privalome pasikliauti stiprėjančia, aktyvia ir reiklia pilietine visuomene. Kuri nori ne tik klausyti, bet ir kalbėti. Diskutuoti, ieškoti, lemti sprendimus ir kurti geresnę ateitį. Mūsų žmonės turi teisę reikalauti išrinktų politikų atsakomybės ir bendromis jėgomis kurti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią – mūsų visų – Gerovės Lietuvą“, – sakė prezidentas.
Seime – tik buvę šalies vadovai
Pareigą prezidentui Seime daryti metinį pranešimą numato Konstitucija.
Metiniame pranešime prezidentas apžvelgia padėtį šalyje, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.
BNS skelbia, kad dėl epidemiologinės situacijos ir karantino reikalavimų, į Seimą išklausyti pranešimą pakviesti tik buvę šalies vadovai. Anksčiau tokia proga į parlamentą buvo kviečiami diplomatinio korpuso atstovai, merai, pavaldžių institucijų vadovai.
Pirmajame savo pranešime, kaip primena BNS, G.Nausėda akcentavo Lietuvos tikslą būti teisinga, žalia, inovatyvia gerovės valstybe.
Jis taip pat sakė, kad kuriant valstybę reikia didesnės pagarbos, dialogo ir tarpusavio pasitikėjimo.
