Metinį pranešimą G.Nausėda pradėjo primindamas, kad prieš 30 metų atkūrėme Nepriklausomybę.
Kitas didysis Lietuvos tikslas – teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė
Anot prezidento, tris dešimtmečius mūsų visų svarbiausias tikslas buvo grįžti ten, iš kur buvome per prievartą išplėšti, – į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine prasme.
„Tris dešimtmečius siekėme įtvirtinti šalies tarptautinį saugumą, kad skaudi praeities istorija niekada nepasikartotų. Šis valstybės kūrimo ir tobulinimo darbas neturi pabaigos. Tačiau šiandien greta jo mes iškėlėme kitą didįjį Lietuvos tikslą – teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė“, – sakė jis.
G.Nausėdos teigimu, mokame įveikti istorinius iššūkius, matome savo klaidas ir žinome, kaip jas taisyti, mokame brėžti sėkmingos ateities gaires.
Tačiau, pasak šalies vadovo, dar privalome išmokti geriau įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme, ir veikti drauge kaip visuma.
„Gerovės valstybė prasideda ne nuo ekonominių ir socialinių rodiklių. Ji prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam. Suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, vis dar yra Lietuvos siekinys. Pagarba esančiam kitoje mąstymo stovykloje vis dar yra Lietuvos siekinys. Žodis „susitarimas“ mums tėra 11 raidžių seka, o ne elgesio norma. Mes vis dar mokomės gyventi kaip viena Lietuva. Asmeniniai interesai laimi prieš bendrąjį gėrį. Pašaipa ir patyčios prieš argumentuotą kritiką ir orumą. Badymas pirštu prieš padedančią ranką. Tuščias triukšmo kėlimas prieš dialogą“, – kalbėjo prezidentas.
Koronavirusas parodė, kas pasirengęs spręsti problemas
G.Nausėda nuošalyje nepaliko ir koronaviruso pandemijos temos. Prezidentas teigė, kad jos metu Lietuvos žmonės akivaizdžiai parodė pavyzdį, kaip tiesti ranką vienas kitam, kaip gerbti ir būti atsakingiems už bendrą būvį.
Jis pabrėžė, kad sukurtos dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stojusiems specialistams. Pastebėjo, kad gyventojai drausmingai laikėsi karantino reikalavimų.
„Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais bei šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu „likite namuose“. Jums už tai nuoširdžiai dėkoju“, – sakė G.Nausėda.
Pasak G.Nausėdos, koronavirusas patikrino kiekvieną mūsų ir nustatė visuomenės bei valstybės imuninės sistemos silpnąsias vietas.
Jo teigimu, Lietuva laikė visa apimantį testą ir dabar privalo atlikti du svarbius darbus: sąžiningai įvertinti savo būklę ir protingai nuspręsti, kokiu būdu sustiprėti.
Koronavirusas parodė, kas ieško momentinės šlovės
Koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir super didvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką
G.Nausėdos nuomone, atmetę pirmojo krizės etapo sukeltas emocijas, galime konstatuoti, kad specialistai, pilietinė visuomenė egzaminą virusu išlaikė.
Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą.
„Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi“, – aiškino šalies vadovas.
Jo vertinimu, žvelgdami atgal matome, kad vėlavome imtis žingsnių, kurie būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose.
Nebuvome pakankamai pasiruošę, todėl susidūrėme su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis.
„Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos paramos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – akcentavo jis.
Eiti į kompromisą nėra silpnumas
Kreipdamasis į Seimą, G.Nausėda sakė, gyventojų ir specialistų veiksmai pandemijos metu siunčia aiškų priminimą mums visiems, kad visuomenė nėra abstrakcija, tai yra žmonės, kuriems politikai išrinkti tarnauti.
Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius.
Vienintelis Lietuvai tinkamas planas yra tas, kurį pasieksime bendru sutarimu. Kantriai suderintas, mokantis priimti sprendimus nesipjaunant ir nesispjaudant, ir vykdomas, priimant asmeninį įsipareigojimą už rezultatą.
Prezidento teigimu, baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti.
„Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki, deja, Seimo. Dėl šių priežasčių pasisakiau prieš Seimo rinkimų kartelės mažinimą, nes žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas“, – teigė G.Nausėda.
Kartu jis aiškino, kad todėl svarstant 2020 metų biudžetą inicijavo mokesčių pakeitimus, kurie padidintų mokesčių sistemos teisingumą ir sumažintų gyventojų pajamų nelygybę.
Atleido ir teikė atleisti teisėjus, pažeminusius teisėjo vardą, bet pretendavusius į privilegijas. Vetavo bandymą perkelti krizės naštą ant vartotojų pečių bei valstybės siekį reguliuoti kainas ir panašiai.
„Mes visi esame atsakingi už tą politinę kultūrą, kuri šiandien viešpatauja Lietuvoje. Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – aiškino G.Nausėda.
Jis ragino pagaliau įsisąmoninti, kad eiti į kompromisą nėra silpnumas, politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus, o opozicijos – ne kritika dėl kritikos.
G.Nausėda aiškino, kad į prezidento rinkimus ėjo vedamas gerovės valstybės idėjos.
Jo teigimu, tokią valstybę galime sukurti tik drauge.
„Vienintelis Lietuvai tinkamas planas yra tas, kurį pasieksime bendru sutarimu. Kantriai suderintas, mokantis priimti sprendimus nesipjaunant ir nesispjaudant, ir vykdomas, priimant asmeninį įsipareigojimą už rezultatą. Tokį matau valstybės raidos kelią ir jos valdymo stilių“, – aiškino prezidentas.
Anot jo, pirmieji žingsniai gerovės valstybės keliu jau žengiami. Šių metų biudžetas, jo akimis, yra labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir atitiko fiskalinės drausmės reikalavimus.
„Jame įtvirtintas mažiausias pensijas gaunančių asmenų pajamų augimas ir spartesnis pensijų indeksavimas. Jį vertinau kaip pirmąjį žingsnį kryptingai mažinant socialinę atskirtį Lietuvoje. Tačiau siauras grupinis interesas apsaugoti savo asmenines pajamas ir mokestines lengvatas sutrukdė plačiau žengti gerovės valstybės link“, – teigė prezidentas.
G.Nausėda metiniame pranešime nurodė, kad jo garbės reikalas buvo į šeimas grąžinti du Lietuvos ir vieną Norvegijos pilietį. Praėjusių metų pabaigoje mūsų šalis su Rusija įvykdė „šnipų mainus“.
Pasak prezidento, kartais atrodo, kad didžiausias mūsų priešas esame mes patys.
Astravo atominė elektrinė yra 12 metų trunkanti klaida
Jis sakė, kad turime pripažinti, jog Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12 metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas „finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai“.
Kalbėdamas apie užsienio politiką, G.Nausėda aiškino didelę svarbą teikiantis ryšiams su kaimynais, transatlantiniais sąjungininkais bei aktyviam Lietuvos vaidmeniui kuriant ambicingesnę Europos Sąjungą (ES), skatinant Rytų partnerystės procesą.
Anot jo, santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį.
Esą Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį.
„Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami mūsų visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Metiniame pranešime šalies vadovas prisiminė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo jam užduotą klausimą.
„NATO viršūnių susitikime Londone JAV prezidento D.Trumpo paklaustas, ką Lietuvai reiškia narystė ES ir NATO, sureagavau lakoniškai: ES – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir puikiai atspindi esmę“, – aiškino G.Nausėda.
Anot jo, Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių. Jų net padaugėjo.
„Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX amžiaus vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo“, – sakė prezidentas.
Gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo
Gerovės valstybė, G.Nausėdos teigimu, neįmanoma be teisingumo. Tačiau inercijos šioje srityje esą bene daugiausia.
Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų.
Anot prezidento, žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo.
Jis akcentavo, kad užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia prezidentas.
„Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų. Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga“, – pažymėjo G.Nausėda.
G.Nausėda sakė, kad gerovės valstybė neįmanoma ir be sąžiningumo.
Esą būtent labiausiai stokojančiųjų labui priimti sprendimai užtikrina taip būtiną valstybės ir jos žmonių empatijos jausmą, kuris nebus pamirštas sunkmečiui pasibaigus.
„Štai kodėl parėmiau išmokų mūsų senjorams skyrimą, štai kodėl inicijavau išmokų vaikus auginančioms šeimoms mokėjimą, pateikiau Seimui įstatymų projektus, numatančius neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą ir laikiną gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą pajamoms, kurios neviršija nustatyto lygio“, – aiškino prezidentas.
Anot jo, krizei pasibaigus privalėsime grįžti prie gyvenimo pagal pajamas.
„Telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas nurodė, kad jo prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas.
G.Nausėdos teigimu, artimiausius 6–7 metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą.
„Ne papudruoti, o pakeisti. Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas“, – sakė jis.
Blogai vertina amžinas švietimo reformas, darbo imitavimą
Metiniame pranešime G.Nausėda kalbėjo ir apie klimato kaitą. Jis aiškino, kad Lietuva yra pasiryžusi iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe ir atsisakyti pasenusio taršios ekonomikos modelio.
Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai.
Pasisakydamas apie švietimą, G.Nausėda aiškino blogai vertinantis amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinį, pinigų nutekėjimą pro šalį.
„Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje. Trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo“, – teigė šalies vadovas.
G.Nausėda tikino sieksiąs, kad būtų įsteigta vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybė ir sukurtas už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklas.
Mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva
Didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę, pasak G.Nausėdos, kuria kultūra.
„Venecijos bienalės Liūtas, dieviškas Asmik Grigorian balsas ar atviras kino seansas oro uoste suteikia daugiau tarptautinio žinomumo ir pasididžiavimo savo šalimi nei brangios prekės ženklo strategijos. Todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę. Deja, pandemijos krizė atskleidė, kad šiomis investicijomis ne tik ugdome, bet ir supriešiname kultūrą. Valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinius kultūrinės raiškos būdus. Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva“, – kalbėjo prezidentas.
Centrinė valdžia nepasitiki savivalda
G.Nausėdos nuomone, regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.
„Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių“, – iš Seimo tribūnos sakė jis.
Gerbdamas kitaip manantįjį gali pasiekti kur kas daugiau nei jį žemindamas
Baigdamas metinį pranešimą G.Nausėda teigė, kad pirmuosius savo kadencijos metus skyrė tam, jog Lietuvoje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo.
„Gerbdamas kitaip manantįjį gali pasiekti kur kas daugiau nei jį žemindamas. Ši tiesa galioja tarpasmeniniuose santykiuose, tačiau ji lygiai taip pat neginčijama ir valstybės kūrimo procese. Imkime pavyzdį iš krepšinio – Lietuva niekada nebūtų pasaulio elite, jei negarsėtų savo komandiniu žaidimu“, – Seime aiškino prezidentas.
Anot G.Nausėdos, jo atsakymas į klausimą, apie kokią Lietuvą svajoja po trisdešimties metų, buvo ir tebėra toks pat: žalia, inovatyvi, socialinės taikos šalis.
„Svajonės gali būti orinės arba realios. Ši yra reali. Kviečiu jus visus žengti į ateities Lietuvą drauge“, – pirmąjį savo metinį pranešimą baigė jis.
