Prezidentas G.Nausėda kartu su parlamentarais Seime antradienį klausėsi Rusijos užpultos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbos.
Jos metu Ukrainos prezidentas ragino Europą susitelkti ir skelbti Rusijai dar griežtesnes sankcijas – į šeštąjį sankcijų paketą įtraukti Rusijos naftos importo draudimą.
G.Nausėda taip pat pasisakė už sankcijų Rusijai griežtinimą.
„Aš manau, kad prezidentas V.Zelenskis visiškai teisus teigdamas, kad mes toli gražu nepadarėme visko, kad padėtume didvyriškai kovojančiai ukrainiečių tautai.
Kuomet Europoje yra svarstoma, kad štai pasilikime sau erdvės sugriežtinti sankcijas ateityje ir pasilikime tam tikrą manevro laisvę, jeigu Rusijos elgesys keistųsi, aš manau, kad šitoks požiūris klaidingas iš esmės, nes matome, kad mes jau pasiekėme tokį lygį, kur didesnių baisumų įsivaizduoti jau tiesiog neįmanoma“, – po V.Zelenskio kalbos žurnalistams komentavo Lietuvos prezidentas.
„Prezidentas V.Zelenskis kalbėjo apie išprievartautą kūdikį. Kas dar turi atsitikti tokio dar baisesnio, kad mes pagaliau suprastume, kad turime spausti akceleratorių iki galo, nes tik tokiu būdu mes galime pasiekti realaus rezultato ir sustabdyti Rusiją šitame nežmoniškame kare“, – pažymėjo šalies vadovas.
Jis teigė ir toliau raginantis partnerius Europoje sekti Lietuvos, kuri, anot prezidento, buvo bene labiausiai Europos Sąjungoje energetiškai susaistyta su Rusija, pavyzdžiu ir atsisakyti rusiškų dujų ir naftos.
„Manau, kad jau šiandien visos valstybės turi puikias galimybes pakeisti rusišką naftą kitų valstybių, kitų gamintojų nafta. <...> [Naftą] galima tiesiog įsivežti laivais, ką mes sėkmingai ir darome“, – kalbėjo G.Nausėda ir pridūrė, jog valstybėms, ieškančioms alternatyvių energetikos išteklių šaltinių, gali padėti JAV.
Europoje, pasak prezidento, trūksta politinės valios atsiriboti nuo rusiškų energetikos šaltinių.
Nereikia ieškoti atsiprašinėjimų, argumentų, pasiteisinimo. Reikia tiesiog pasakyti – trūksta politinės valios.
„Nereikia ieškoti atsiprašinėjimų, argumentų, pasiteisinimo. Reikia tiesiog pasakyti – trūksta politinės valios. O kad jos netruktų, aš tiesiog siūlyčiau pasižiūrėti tuos vaizdus, kurių yra itin gausu. Pasižiūrėti kaip žmonėms, ne kaip politikams, ir tada padaryti išvadą, ar mes dar turime kažką taupyti ir taupytis, ar turime daryti, ir daryti dabar“, – teigė G.Nausėda.
Pasak jo, net ir pačios griežčiausios sankcijos tą pačią minutę Rusijos ekonomikos neparklupdys, turės praeiti tam tikras laikas.
„Štai kodėl dar kartą kartoju, negalima atidėlioti, reikia daryti sprendimus šiandien ir tikėtis, kad tie sprendimai duos tinkamą poveikį rytoj. Ir tikiuosi, kad mums pavyks įtikinti tuos negausius skeptikus, kad, kaip aš ir minėjau, spausti reikia iki galo“, – kalbėjo šalies vadovas.
Ministras: Lietuva teikia ir sunkiąją ginkluotę
Kalbėdamas apie karinę paramą Ukrainai, jis teigė, jog reikia galvoti apie fondų kūrimą finansinei pagalbai telkti.
„Tiktai reikia suprasti, kad pastaruoju metu daugelio valstybių sandėliai tuštėja ir, tiesą sakant, mums labai svarbu sukurti dar ir finansinius mechanizmus tam, kad valstybės, kurios galbūt tiesiogiai natūrine prasme padėti negali, turėtų galimybę finansinėmis lėšomis prisidėti prie įvairių fondų“, – dėstė G.Nausėda.
Lietuva Ukrainai, jo teigimu, teikia tokią karinę paramą, kokią gali suteikti:
„Mes teikiame ir lengvąją ginkluotę, ir apsaugos priemones, ir amuniciją, ir teiksime tai ir ateityje“.
Prezidentas ragino toliau plėtoti tokias iniciatyvas kaip Ukrainai padėti skirtą Europos Sąjungos mechanizmą „European Peace Facility“ ar įgyvendinti Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono pasiūlymą kurti fondą.
„Aš tikiuosi, kad tikrai mes rasime būdų, kanalų, kaip teikti tą karinę paramą, nes, ko gero, jeigu taip išdėliotume viską laike, tai šiandien Ukrainai – ir tą ji pati nuolat teigia – labiausiai reikia karinės paramos“, – pažymėjo šalies vadovas.
Kad Lietuva užpultai Ukrainai tiekia ne tik lengvąją, bet ir sunkiąją ginkluotę, patvirtino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Lietuva gal maža valstybė, bet Lietuvos parama prilygsta ir kai kurių didesnių valstybių paramai – ne tik lengvoji, bet ir sunkioji ginkluotė keliauja taip pat iš Lietuvos. Tai, ką mes galime perduoti, tai, ką turime, pavyzdžiui, amunicijos, tai ir darome“, – žurnalistams komentavo ministras.
Užsienio šalys Ukrainai, anot jo, taip pat padeda su sunkiąja ginkluote: „Galbūt tempai ir nėra visada tokie, kokių norėtųsi, tačiau procesas yra prasidėjęs.“
I.Šimonytė: Europoje – daug inkrementiško veikimo
Premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie tolesnį sankcijų Rusijai plėtimą, apgailestavo dėl inkrementiško Europos Sąjungos veikimo.
„Kiekvienas okupacijos padarinių labai skaudus atradimas kažkaip paspartina tą susitarimą. Taip buvo ir po Bučos (Bučoje, atsitraukus rusų pajėgoms, rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių – 15min), kai penktas [sankcijų] paketas buvo priimtas griežtesnis, nei dėl jo buvo deramasi. Man gal ir nepatinka, kad yra daug inkrementiško veikimo, bet Europos Sąjunga tokia jau yra, kad čia veikia tik tie sprendimai, dėl kurių sutaria 27 valstybės“, – žurnalistams komentavo ministrė pirmininkė.
Pirmadienį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pradėjo diskusijas dėl šešto sankcijų paketo.
Daug į pirmadienio susitikimą atvykusių ministrų pritarė maksimalistinei nuostatai ir pasisakė už rusiškos naftos bei gamtinių dujų draudimą, rašo BNS.
Tačiau viena kliūtis plėsti sankcijas Rusijos energijos sektoriui yra Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Rusijos prezidentui artimas ES lyderis, prieš savaitę perrinktas ketvirtai kadencijai.
V.Orbanas atsisako plėsti ES sankcijas, o joms reikia visų 27 šalių narių pritarimo.
Kita kliūtis yra Vokietijos, Austrijos, Bulgarijos, Italijos ir kai kurių kitų ES narių priklausomybė nuo rusiškų angliavandenilių.
