„Pats sprendimas nėra mažinti testavimo skaičių, bet kokiu metu jis pasirodė, praktiškai vos ne naktį, taip komunikuoti negalim, nes tai kelia įtampą visiškai lygioje vietoje“, – šeštadienį žurnalistams Kaune apsilankęs karštosios koronaviruso linijos centre sakė G.Nausėda.
„Dar kartą tenka apgailestauti, kad komunikavimas tobulintinas ir sukelia aistras, kur visiškai neturėtų. Mes einame geru keliu, didiname testavimų skaičių, įvedame naujus laboratorijų pajėgumus, bet kol kas tai yra procesas ir sakyti, kad mes pasiekėm didžiausi pajėgumą šiuo metu, deja, negalime“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad „testavimo skaičius Lietuvoje nemažėja“, tik laboratorijos nėra pajėgios visų ėminių iškart ištirti, todėl reikia pristabdyti jų ėmimą, kad būtų „suderinti testavimo pajėgumai ir laboratorijų pajėgumai, ir viena, ir kita judėtų koja kojon“.
„Labai neteisinga sakyti, kad mūsų testavimo pajėgumai nukarpyti, tikrai ne, mes šiuo metu didiname testavimo skaičių, bet tuo pat metu laboratorijų pajėgumai nedidėja tokiu greičiu, kokiu mes norėtume ir atsiranda tam tikri kamščiai, kuriuos reikia įveikti“, – kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda teigė, kad nuo dabartinių beveik 3 tūkst. tyrimų per parą laboratorijų pajėgumai turėtų pasiekti 5 tūkst. tyrimų per parą. „Tai dar ne šiandienos realybė, tai bus galima padaryti artimiausioje ateityje“, – pridūrė šalies vadovas.
Sveikatos apsaugos ministeriją jis ragino „skirti labai rimtą dėmesį komunikavimui, nes komunikavimas šiuolaikinėje visuomenėje labai svarbus“.
Sveikatos apsaugos ministerija vėlų penktadienio vakarą paskelbė ribojanti mobiliųjų patikros punktų darbą. Toks sprendimas priimtas siekiant sumažinti laboratorijose neištirtų koronaviruso mėginių skaičių.
Pagal A.Verygos įsakymą, nuo sekmadienio Lietuvos savivaldybių administracijos turi užtikrinti, jog mieste veiktų „ne daugiau nei vienas mobilus punktas“ ir ėminius dėl koronaviruso jis rinktų „ne ilgiau nei 6 valandas per dieną“.
Vilniuje ir Kaune veiklą iki šiol vykdė po tris patikros punktus.
Penktadienį spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras A.Veryga sakė, kad savivaldybių mobilūs punktai jų laikinai ims mažiau, tačiau neminėjo, kad dalį punktų teks laikinai uždaryti.
Neištirtų ėminių skaičius per parą sumažėjo daugiau nei tūkstančiu – šeštadienio rytą laboratorijose likę neišitrti 2072 ėminiai, penktadienį šis skaičius siekė 3288, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Dėkoja karštosios linijos savanoriams
Šalies vadovas Gitanas Nausėda dėkoja karštosios koronaviruso linijos savanoriams, pabrėždamas jų darbo svarbą visuomenei.
„Matydamas šitų jaunų ir vyresnių žmonių pasišventimą, šaulių, kitų savanorių, aš suprantu, kad mes tikrai greitai ir sėkmingai įveiksime šitą iššūkį. Tokiais momentais didžiuojuosi Lietuva, kuri sugeba susivienyti ir stoti kaip mūras“, – šeštadienį apsilankęs Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje sakė prezidentas.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis administruoja karštąją koronaviruso liniją 1808. Šalies vadovas savo vizito metu taip pat atsiliepė į vieną skambutį ir konsultavo šiaulietę, paskambinusią dėl ketvirtą parą nesulaukiamo tyrimo atsakymo.
„Atsakiau į vieną skambutį, tikiuosi, kad atsakiau kvalifikuotai. Šalia sėdėjo konsultantas, ir kadangi tą klausimą neblogai žinojau, tikiuosi, kad atsakiau gerai. Moteris susidūrė su problema, kad ketvirta dieną nėra atsakymo, tai jau kritinis laikotarpis, ir jis turėtų atsirasti artimiausiu metu“, – pasakojo G. Nausėda.
Šalies vadovas pažymi, kad šiuo metu savanoriai sudaro net 90 proc. koronaviruso karštosios linijos veikloje dalyvaujančių asmenų, jie dirba keliomis pamainomis visą parą.
Prezidentas pažymi, kad karštosios koronaviruso linijos savanoriai reikšmingai sumažina Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos dispečeriams tenkantį krūvį, taip pat leidžia budintiems gydytojams daugiau dėmesio skirti svarbiausiems klausimams ir sunkiausiems atvejams.
Kaip pranešė Prezidentūra, kovo 13 dieną pradėjusi veikti karštoji koronaviruso linija 1808 jau sulaukė daugiau kaip 135 tūkst. skambučių – nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. per dieną.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje šiuo metu įrengtos 34 karštosios linijos konsultantų darbo vietos, budi nuo 10 iki 12 gydytojų, šiuos pajėgumus planuojama dar išplėsti.
Į karštosios linijos veiklą iki šiol įsitraukė apie 600 savanorių, dar 300 savanorių laukia eilėje. 60 proc. visų karštosios linijos darbuotojų neturi medicininio išsilavinimo, 30 proc. yra savanoriai medikai ir rezidentai, 10 proc. – Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.
Karštoji koronaviruso linija buvo įsteigta šalyje pradėjus plisti COVID-19 infekcijai.
Šiuo numeriu gyventojai raginami skambinti pasireiškus į gripą būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar apsunkintam kvėpavimui, taip pat po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju.
Tik 1808 paskambinę žmonės gauna siuntimą atvykti atlikti tyrimą į mobiliuosius patikros punktus.
