„Ta Desovietizacijos komisija jau skaldo malkas visa apimtimi ir blogiausia šitoje vietoje, kad tikrų specialistų, o ne diletantų nuomonė nėra svarbi. Vadovaujamasi kažkokiais žurnalistės rašinėliais, kuri tikrai negali pretenduoti į gilų dalyko išmanymą ir tuo vadovaujantis priimami sprendimai“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidentas.
„Todėl tikrai problema yra, problemą matau, matau sukiršintą akademinę bendruomenę, visuomenę. Galbūt yra politinių jėgų, kurios tai daro sąmoningai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Taip jis reagavo paklaustas, kaip vertina Desovietizacijos komisijos sprendimą nukelti sostinėje šalia Vyčio gimnazijos stovintį paminklą poetei Salomėjai Nėriai.
Prezidentas į šį klausimą neatsakė, tačiau teigė manantis, kad „einame klaidingu keliu“.
„Jūs labai norite konkretaus atsakymo į labai konkretų klausimą, tuo tarpu man atrodo kur kas svarbiau tai, kas vyksta apskritai pastaruoju metu ir ne tik tai apie Salomėją Nėrį, bet ir Justiną Marcinkevičių, kitus asmenis“, – sakė šalies vadovas.
G.Nausėda teigė ketinantis stengtis, kad desovietizacijos procesas netaptų veiksniu, lemiančiu didesnį susipriešinimą Lietuvoje.
„(...) Nes visa tai veda tik tai į mūsų vienybės silpnėjimą ir, tiesą sakant, tampa netgi nacionalinio saugumo neigiamu veiksniu“, – kalbėjo prezidentas.
Priimdama sprendimą dėl paminklo sostinėje, Desovietizacijos komisija konstatavo, kad S.Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.
S.Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Visuomenėje kilusi diskusija ir dėl poeto Justino Marcinkevičiaus asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.
Vilniuje turėjo atsirasti J.Marcinkevičiui skirtas paminklas, tačiau sostinės meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.
Poetui atminti skirta skulptūra šių metų birželį buvo atidengta Širvintose.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės.
Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
