Antradienį G.Nausėda prezidentūroje sušaukė Valstybės gynimo tarybą (VGT).
„Sušaukiau Valstybės gynimo tarybos posėdį prieš svarbią išvyką į Briuselį, kur vyks NATO viršūnių susitikimas ir Europos Vadovų Tarybos posėdis“, – per spaudos konferenciją po susitikimo kalbėjo šalies vadovas.
Per posėdį VGT, anot jo, apsisprendė skirti dar didesnę karinę paramą Ukrainai.
Apsisprendėme tam skirti ne mažiau kaip 10 mln. eurų, tačiau ta suma gali būti ir didesnė.
„Daug ką – nuo naktinio matymo prietaisų iki antidronų įrangos gamina Lietuvos bendrovės, taigi, šią pagalbą mes tęsime ir esame pajėgūs ją tęsti operatyviai. Apsisprendėme tam skirti ne mažiau kaip 10 mln. eurų, tačiau ta suma gali būti ir didesnė“, – pažymėjo prezidentas.
Jis teigė, kad Lietuva nuolat bendrauja su Ukrainos institucijoms, kurios pateikia labai konkrečius poreikių sąrašus.
„Mūsų konkreti pagalba priklauso ne tiek nuo to, kiek pinigų esame apsisprendę skirti, bet nuo gamybos pajėgumų ir gebėjimo tą įrangą pateikti minimaliai trumpu laikotarpiu“, – komentavo G.Nausėda.
Teigia, kad prekyba su Rusija turi būti ribojama
Trečiadienį Briuselyje, pasak jo, bus tariamasi ir dėl platesnių sankcijų Rusijai: „Tarp jų ir dėl tolesnio prekybos ribojimo.“
Pirmadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė, jog Baltijos šalys ir Lenkija kreipėsi į Europos Sąjungą (ES) ir paragino Bendriją uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu link Rusijos ir Baltarusijos ir iš šių šalių.
G.Nausėdos nuomone, dėl to ES ras sprendimus.
„Šiandien visi sutinkame, kad prekyba su Rusija turi būti ribojama. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti tvarkingai, vieningai. Taip pat kad nekiltų labai sudėtingų situacijų prie vienos ar kitos valstybės sienos. Tikrai šitas klausimas Europos lygiu bus svarstomas, manau, kad sprendimus rasime“, – kalbėjo šalies vadovas.
NATO viršūnių susitikime prezidentas žadėjo kelti Lietuvos saugumo užtikrinimo ir rytinio NATO flango stiprinimo klausimus.
„Lietuva savo ruožtu yra pasiruošusi atlikti visus namų darbus, skyrėme papildomą biudžetą, plėtosime infrastruktūrą, statysime naujus poligonus. Situacija tokia, kad privalome tai daryti labai greitai, nes laikas ne mūsų sąjungininkas“, – toliau dėstė G.Nausėda.
NATO pajėgų stiprinimas Lietuvoje, anot jo, šiandien yra ypatingos svarbos, o dislokuotos sąjungininkų pajėgų esą turi ne tik atgrasyti, bet ir ginti.
„Pajėgos jau auga, jūs tai puikiai žinote – tiek priešakinės pajėgos, tiek amerikiečių kontingentas Lietuvoje, NATO vykdo pratybas mūsų regione užtikrinant sąveikumą tarp oro, jūrų ir sausumos elementų“, – patikino G.Nausėda.
Ambicija – stiprinti rytinį NATO flangą
Jis teigė, kad Lietuvoje didinant NATO karių skaičių atitinkamai turi augti ir dislokuojamos karinės įrangos apimtis:
„Šie klausimai bus keliami, jų įgyvendinimo terminai priklausys ne tik nuo gebėjimo įrangą priimti, bet pagaliau ir nuo mūsų kaip priimančios šalies infrastruktūros, gebėjimų priimti ir papildomą karių skaičių, ir kitaip tinkamai pasiruošti. Mes tam tikslui esame skyrę 40 mln. eurų.“
Kaip bus stiprinamas NATO rytinis flangas, pasak prezidento, paaiškės po viršūnių susitikimo.
NATO summitas ir dabartiniai dokumentai fiksuoja ambiciją stiprinti rytinį NATO flangą.
„NATO summitas (viršūnių susitikimas) ir dabartiniai dokumentai fiksuoja ambiciją stiprinti rytinį NATO flangą ir, be abejo, sukonkretins veiksmų planą, kokiu laiku, kaip greitai ir kokiomis apimtimis tai bus padaryta“, – tęsė G.Nausėda.
Jis nedetalizavo, ar NATO priims sprendimus Baltijos šalyse steigti oro gynybos misiją, kuri pakeistų nuo 2004 metų vykdomą oro policijos misiją.
VGT, pasak jo, trečiadienį kalbėjosi ir apie Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) stiprinimą.
„Tai yra ne tik kariai, bet ir įranga, taip pat mums labai reikalingos oro gynybos sistemos“, – pažymėjo prezidentas.
Aljanso šalių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus neeiliniame viršūnių susitikime, toks pats susitikimas planuojamas Madride birželį, rašo BNS.
Galimus papildomus pajėgumus NATO rytų flange trečiadienį aptarus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jo pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pranešė, jog regione tikimasi du–tris kartus didesnio sąjungininkų pajėgų buvimo.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuoti apie 3,5 tūkst. sąjungininkų karių, didžioji dalis jų yra amerikiečiai ir tarptautiniam NATO batalionui vadovaujantys vokiečiai.
