Ketvirtadienį jis su verslo asociacijų vadovais bei laikinuoju ekonomikos ir inovacijų ministru Žygimantu Vaičiūnu aptarė priemonių, švelninančių koronaviruso pasekmes ekonomikai, efektyvumą ir galimybes jas tobulinti.
„Praėjus mėnesiui nuo karantino pradžios verslą pasiekė tik nedidelė numatytų paramos lėšų dalis. Procesai turi vykti sparčiau, valstybės parama ir likvidumo pagalba privalo kuo skubiau pasiekti įmonių sąskaitas – tik tokiu būdu išsaugosime tiek įmones, tiek ir darbo vietas jose“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.
Pokalbio metu taip pat buvo aptartos finansinių išteklių sutelkimo iniciatyvos – valstybinis paramos fondas, tiesioginis skolinimas sąskaitoms apmokėti ir galimybės ateityje jas plėtoti iki iki verslą finansuojančios institucijos.
Pasak prezidento, karantino sąlygos toliau gali būti švelninamos tik pamatuotai ir labai atsargiai.
„Pastarųjų dienų įvykiai rodo, ką aptariau ir su profesinių sąjungų atstovais, kad būtinas darbo saugos standartas, kuris ne tik garantuotų darbuotojų saugą, bet ir užtikrintų verslo organizacijų veiklos tęstinumą, galiausiai – sudarytų sąlygas tolesniam karantino švelninimui“, – sakė G.Nausėda.
Jis taip pat pabrėžė, kad valstybės institucijos kartu su verslo organizacijomis turi ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie Covid-19 sukeltų pokyčių bei didinti tarptautinį konkurencingumą.
Nuotoliniame susitikime dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis BNS ketvirtadienį sakė, kad nukentėjusio verslo skatinimo idėja yra gera, tačiau dėl biurokratinio proceso pagalba vėluoja, be to, paramai skirtų pinigų nepakanka, todėl ne visos įmonės galės ją gauti.
