Prezidentas pasigedo perleistos „Aušros“: tai laiko „valstybės svarbos klausimu“

Apie „Aušros“ perleidimą šalies vadovas G.Nausėda užsiminė savo metinės kalbos, kurią skaitė praėjusią savaitę Seime, pabaigoje.

Pasak jo, šiuo metu tenkinamės atsitiktinėmis pabiromis leidinio ištraukomis, kas esą neleidžia susidaryti bendro vaizdo apie pirmąjį lietuvių laikraštį, 1883–1886 metais leistą „Aušrą“.

Prezidento metinis pranešimas Seime

+68

„Įvairiomis progomis iš tribūnų sklinda kalbos apie patriotinį ugdymą ir istorinę savimonę. Tad ar ne gėda, kad per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus taip ir nesugebėjome perleisti „Aušros“ laikraščio, paklojusio pamatus Vasario 16-ajai?

TAIP PAT SKAITYKITE ISTORIKO E.RAILOS KOMENTARĄ: Kodėl prezidentas savo kalboje išreiškė poreikį perleisti „Aušrą“?

Tenkinamės atsitiktinėmis pabiromis ištraukomis, kurios neleidžia susidaryti net apytikslio vaizdo apie „Aušros“ turinį ir bendradarbių įvairovę, ką jau kalbėti apie sodrią to meto rašinių kalbą“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo šalies vadovas.

Ministras: idėja pareikšta, išgirdome

„Aušros“ perleidimo klausimą vėliau parlamentarai aptarė per Vyriausybės valandą. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, kreipdamasis į kultūros ministrą S.Kairį, teiravosi, kokios būtų perleidimo galimybės.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Vytautas Juozapaitis

„Šiandien jo ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidentas mus visus sugėdino, kad jau 32 metai, kai negalime perleisti „Aušros“ laikraščio.

Kodėl jūs neperleidote „Aušros“ laikraščio? Tiesa, aš nesupratau, ar jį perleisti kažkam, ar išleisti naują. Gal jūs turite jau kokių minčių, kas galėtų tą darbą atlikti – „Aušros“ laikraštį išleisti? Kas būtų leidėjas, kas būtų finansuotojas?“ – teiravosi Seimo narys.

Kultūros ministras į šiuos klausimus atsakymų nepateikė, tik patvirtino, jog prezidento mintį išgirdo.

„Apie „Aušrą“ idėja tokia pareikšta ir ją išgirdome. Aišku, vėlgi neabejoju, kad „Aušra“ yra skaitmenizuota ir prieinama kitais būdais.

Jeigu jau būtų toks poreikis, vėlgi, pusiau pajuokaujant, galima atkreipti dėmesį ir į gerą progą prisiminti „w“ raidės įteisinimą, bet iš esmės tokia idėja buvo ir ją išgirdome“, – kalbėjo S.Kairys.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Simonas Kairys

V.Kavaliauskas: „Aušra“ jau perleista

Atliepdamas į prezidento kalbą, istorijos tyrinėtojas, kolekcininkas, kadaise patarinėjęs keletui premjerų, Vilius Kavaliauskas pažymėjo, kad „Aušra“ buvo perleista 1983 metais minint jos šimtmetį.

„Reikėtų pasakyti, kad 1983 metais, pažymint „Aušros“ 100-metį, išeivijos šviesuoliai išleido du įspūdingus foliantus (viso – 1200 psl.) su laikraščio faksimilėmis. Per Atgimimą šių knygų dosniai užvežta į didžiąsias Lietuvos bibliotekas.

Beje, knygose pažymėti šio leidinio iniciatoriai: Jonas Dainauskas, Bronius Kviklys, Kazys Pemkus. O pirmu įrašytas Valdas Adamkus“, – feisbuke rašė V.Kavaliauskas ir pasidalijo leidinių nuotraukomis.

Abu šiuos tomus jis teigė turintis savo namuose.

„Pats atsivežiau baigęs darbą Niujorke 1988 metais“, – 15min pasakojo V.Kavaliauskas.

Knygos anot jo, išleistos Čikagoje kaip Lietuvių istorijos draugijos serijos „Lietuvių tautos praeitis“ VI ir VII tomai.

„Redaktorius istorikas ir teisininkas Jonas Dainauskas, o medžiaga surinkta ir Broniaus Kviklio ir Kazio Pemkaus rinkinių <...>. Iniciatyvai vadovavo vienintelis iš leidėjų gyvas Valdas Adamkus“, – komentavo pašnekovas.

Leidinių tiražas, pasak jo, ant knygų neužrašytas, bet V.Kavaliauskas spėjo, kad turėtų būti apie 500.

Luko Balandžio nuotr./Vilius Kavaliauskas

„Knygų turėjo nemažai atvežti į Lietuvą, nes po 1983 metų buvo praėję nedaug laiko iki Atgimimo. Kaip žinote, į kai kurias bibliotekas išeivijos knygų atvežė net per daug, tai dalis jų atsidūrė makulatūros ceche Grigiškėse.

Tikrai nustebau neradęs jų lietuviškose paieškose – nors abu tomai guli mano lentynoje“, – pasakojo V.Kavaliauskas.

Informacijos apie perleistą „Aušrą“ galima rasti ir užsienio šalių bibliotekų informacinėse sistemose, pavyzdžiui, čia.

Prezidentūra: tautos atmintis turi būti puoselėjama

15min pasiteiravo prezidentūros, gal šalies vadovas turi viziją, kaip „Aušros“ perleidimas galėtų atrodyti šiomis dienomis, kuo ir kam tai būtų naudinga.

„Tauragės kurjerio“ nuotr./Laikraštis „Aušra“

G.Nausėdos patarėjas komunikacijai Ridas Jasiulionis pažymėjo, jog savo metiniame pranešime prezidentas atkreipė dėmesį „į patriotinį ugdymą ir istorinę savimonę, į gyvą ir autentišką tautos atmintį, kuri turi būti puoselėjama taip pat ir perleidžiant reikšmingiausius mūsų šalies valstybingumo bei kultūros istorijos šaltinius“.

„Aušros“ laikraščio perleidimas padėtų XXI a. žmonėms susidaryti savo asmeninį santykį su tekstais, paskatinusiais tautinį Atgimimą.

„Prezidento nuomone konkretaus, simbolinę reikšmę Lietuvos istorinei kultūrinei tapatybei turinčio šaltinio – dr. Jono Basanavičiaus inicijuoto „Aušros“ laikraščio perleidimas padėtų XXI a. žmonėms susidaryti savo asmeninį santykį su tekstais, paskatinusiais tautinį Atgimimą ir tautinės savimonės formavimąsi, su tekstais, kurie, pavyzdžiui, nulėmė Kudirkos, Vydūno, Žemaitės ir daugelio kitų iškilių asmenybių lietuviškąsias tapatybes“, – atsakyme 15min komentavo šalies vadovo patarėjas.

Jis pabrėžė, kad „Aušros“ perleidimo klausimas prezidentui ypač svarbus: „Prezidentas laiko „Aušros“ perleidimą valstybės svarbos klausimu.“

G.Nausėda anksčiau yra sakęs, jog kolekcionuoja knygas apie Lietuvos istoriją.