Interviu portale delfi.lt trečiadienį jis sakė nemanantis, jog padarė klaidą, sakydamas, jog ministrams reikia politinio atšalimo.
„Nemanau. Būtent dabartiniai įvykiai, kada šis klausimas dėl ambasadorių tapo toks politinio susidomėjimo objektas tiktai ir patvirtina tą faktą, kad politinis atšalimas kai kuriems žmonėms yra reikalingas. Juk jeigu tai būtų normalus diskusinis klausimas, nebūtų dabar tiek iečių svaidoma iš vienos ar iš kitos pusės, o kodėl šitie žmonės neužėmė ambasadorių pareigų pabaigę savo ministro karjerą“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda tikino su abiem ministrais turėjęs „normalius dalykinius santykius“, be to, jo pastangomis R.Karoblis liko krašto apsaugos ministro pareigose, tad jo priešinimosi jų skyrimui ambasadoriais, jo žodžiais, nebūtų galima vertinti kaip asmeniškumų.
Jis sako nesuprantantis, kodėl reikėtų suteikti garantijas politikams, kai yra „daugybė pasiruošusių diplomatų, kurie gali užimti pačias atsakingiausias ambasadorių pareigybes, neturi jokių politinių šleifų arba politinių aspiracijų“ ir tiesiog dirba savo darbą.
„Būtent dėl tos priežasties mes apsisprendėme taip, kaip apsisprendėme“, – tikino jis.
Diplomatinių šaltinių teigimu, pastaraisiais mėnesiais svarstyta, kad R.Karoblis ir L.Linkevičius galėtų tapti Lietuvos ambasadoriais Briuselyje ir Vašingtone. BNS šaltinių žiniomis, šiuo metu ambasadore Vašingtone siūloma diplomatė Audra Plepytė,
LNK žinios skelbė, kad viena priežasčių, kodėl buvęs ministras R.Karoblis nepaskirtas ambasadoriumi Briuselyje arba Vašingtone, gali būti karinės žvalgybos vadovo skyrimo aplinkybės.
Žiniasklaidoje skelbta, tą patvirtino ir skirtingi BNS šaltiniai, kad prezidentas Gitanas Nausėda aktyviai dalyvavo karinės žvalgybos vadovo paskyrimo procese, nors Žvalgybos įstatymas numato, kad šio pareigūno paskyrimas – krašto apsaugos ministro prerogatyva.
G.Nausėda interviu delfi.lt tvirtino, kad tai yra „prielaidos, kurios buvo neteisingos“.
