„Iš tikrųjų prieš summitą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketina apvažiuoti kai kurias NATO šalių sostines su pokalbiais, ką galima būtų pasiekti per summitą Vilniuje. Ir neslėpsiu, tos sostinės – tai nebūtinai mūsų sąjungininkų sostinės“, – sekmadienį LRT televizijai sakė ji.
„Galbūt tie patys turkai, būtent su jais reikia kalbėtis. Reikia papildomai jiems pateikti argumentus, kodėl mes matome Ukrainos narystę NATO, kaip logišką žingsnį jų suartėjimo kelyje su sąjungininkais“, – paklausta kuriuose sostinėse lankysis prezidentas, teigė ji.
Anot patarėjos, Lietuva ne kartą palaikė Ukrainą, siekiant NATO ar Europos Sąjungos (ES) narystės.
„Tą darėme ne kartą: ir Ukrainai stojant kelyje į ES, dabar, kai Ukraina gavo kandidatės statusą ir ketina šiais metais pradėti derybas dėl narystės, tai taip pat tą patį darėme“, – pažymėjo ji.
„Taip, turi būti valia visų trisdešimties, na, arba 32 jau NATO narių, kad būtų priimtos naujos narės. Tai tos valios kol kas dar nepatikrinome“, – sakė patarėja.
Užsienio reikalų ministerija BNS yra nurodžiusi, jog 2023 metais vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.
Viršūnių susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą, jis vyks liepos 11-12 dienomis.
Susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Siekiant, kad NATO išliktų stipriausiu gynybiniu aljansu, sąjungininkai aptars investavimo į gynybą prioritetus ir poreikius
Tikimasi, kad Vilniuje pirmą kartą visateisių NATO narių statusu dalyvaus Suomija ir Švedija.
