G.Nausėda su EK pirmininke Ursula von der Leyen ketvirtadienį telefonu aptarė Astravo AE problematiką, taip pat būsimą Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir kovos su koronaviruso sukeltomis socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis klausimus, pranešė Prezidentūra.
„Astravo AE Baltarusijoje yra visos ES branduolinės saugos klausimas, taip pat solidarumo, kolektyvinio reagavimo ir atsakomybės už ES piliečius išbandymas. Mes privalome garantuoti savo ir visų ES piliečių saugumą bei tai, kad trečiosiose šalyse, nesaugiose elektrinėse, pagaminta elektra nepatektų į ES vidaus rinką“, – pranešime cituojamas G.Nausėda.
Prezidentas teigia, kad neišsprendus labai rimtų AE saugos problemų į aikštelę jau atvežtas branduolinis kuras ir ketinama netrukus jį pakrauti.
Mes privalome garantuoti savo ir visų ES piliečių saugumą bei tai, kad trečiosiose šalyse, nesaugiose elektrinėse, pagaminta elektra nepatektų į ES vidaus rinką.
Pasak šalies vadovo, Europos Komisija turi mobilizuoti visus jos jurisdikcijoje esančius instrumentus siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą iki elektrinei pradedant veiklą ir taip būtų užtikrintas ES piliečių saugumas.
Šalies vadovas taip pat paragino EK vadovę asmeniškai įsitraukti į klausimų, susijusių su Astravo AE saugos užtikrinimu, sprendimą.
Jis pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu branduoliniams ir radiaciniams incidentams suvaldyti.
Kalbėdamas apie ES ekonomiką prezidentas pabrėžė, kad Bendrijos ūkiui atsigauti būtinas sklandus vidaus rinkos funkcionavimas ir krizės mastą atitinkantis finansinis atsakas – padidintas daugiametis ES biudžetas ir tinkamo dydžio Europos atsigavimo fondas.
„Susidariusi padėtis reikalauja lankstesnio požiūrio į finansinių instrumentų panaudojimą, išskirtinio dėmesio Sanglaudos ir Žemės ūkio prioritetinių politikos krypčių finansavimui, kas sudarytų sąlygas ne tik sušvelninti socialines ir ekonomines pandemijos pasekmes, bet ir būtų prielaida išnaudoti susidariusią situaciją ir vystyti skaitmenizacijos, žaliosios ir žiedinės ekonomikos projektus“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Prezidentas akcentavo, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.
Šalies vadovas teigiamai įvertino Europos Komisijos inicijuotą paramos paketą Rytų partnerėms kovai su koronaviruso protrūkio padariniais. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad parama krizei įveikti neturėtų būti teikiama reformų skatinimo programų sąskaita.
„Rytų partnerystės politika ir jos darbotvarkės stiprinimas ypač aktualus šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai stebime kai kurių šalių vykdomas dezinformacijos kampanijas. Turime kurti ambicingą, ilgalaikę Rytų partnerystės darbotvarkę, paremtą abipusiu supratimu ir didesne parama toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendindamos politines, ekonomines ir teisines reformas“, – teigia G.Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad reikšmingas žingsnis įgyvendinant šios politikos tikslus galėtų tapti birželio mėnesį planuojamas Rytų partnerystės forumas, dalyvaujant visoms ES valstybėms narėms ir Rytų partnerystės šalims.