„Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp ikiteisminių tyrimų trukmės ir jų kokybės, ypač rezonansinėse, daug visuomenės dėmesio sulaukiančiose korupcijos bei sunkių smurtinių nusikaltimų bylose“, – sakė prezidentas.
Generalinės prokuratūros 2019 metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė baigtų ikiteisminių tyrimų trukmė jau kelerius metus yra ta pati – 3,7 mėnesio, tai kone perpus mažiau nei prieš penkerius metus. Ikiteisminiai tyrimai, kurie truko ilgiau negu devynis mėnesius, E.Pašilio teigimu, 2019 metų pabaigoje sudarė 15 procentų.
Ataskaitoje nurodoma, kad pernai ištirta daugiau nei 64 proc. visų nusikalstamų veikų. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimo rodiklis buvo aukštesnis – beveik 75 procentai.
Prezidentas trečiadienį domėjosi, kokių veiksmų imasi prokuratūra, siekdama užtikrinti institucijų bendradarbiavimą tiriant nusikaltimus aplinkai, kokios pastangos dedamos siekiant turėti mechanizmą, kuris leistų kuo tiksliau nustatyti žalos požymį ir paskaičiuoti jos mastą.
Valstybės vadovas taip pat aiškinosi, kaip prokuratūra rengiasi įgyvendinti liepos 1-ąją įsigaliosiantį Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.
Anot Prezidentūros pranešimo, G.Nausėda kėlė klausimą, kokių veiksmų imasi Generalinė prokuratūra, kad užtikrintų pranešėjo apsaugą bei kad nebūtų piktnaudžiaujama pranešėjo statusu, apgintas valstybės interesas.
Per pokalbį aptarti ir prokuratūros darbo organizavimo klausimai koronaviruso pandemijos (COVID-19) aplinkybių kontekste. Generalinis prokuroras patikino, kad pandemija nėra kliūtis sklandžiai įgyvendinti prokuratūros funkcijas.
