Jo teigimu, ketinimai kitąmet krašto apsaugai palikti 2,5 proc. BVP finansavimą neatitinka deklaracijų apie būtinybę modernizuoti Lietuvos kariuomenę ir siekių gerinti NATO sąjungininkų priėmimą šalyje.
„Biudžeto lėšos, numatytos krašto apsaugai, lieka 2,5 proc. lygio. Tuo pat metu šnekame labai gražias deklaracijas, kartojame apie tai, kad reikia padidinti tiek mūsų priimančios užsienio kovinę galią, šalies patrauklumą, infrastruktūrą tobulinti, modernizuoti mūsų kariuomenę, didinti bendrąjį mūsų karių pasirengimą. Tai iš tiesų yra labai gražios deklaracijos, bet jos, nepamirškime, turi būti pagrįstos ir konkrečiais finansiniais ištekliais“, – pirmadienį Rukloje žurnalistams sakė G.Nausėda.
„Todėl manau, kad turime turėti tam tikrą biudžeto lankstumą, sakykime, tie patys 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau numatant galimybę skolintis iki 3 proc. BVP, geriau atlieptų šiems ambicingiems tikslams“, – teigė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad ši galimybė leistų sutaupyti laiko priimant sprendimus, jeigu kiltų tokia būtinybė.
„Kadangi laiko faktorius yra ne mūsų naudai, mes turime išnaudoti laiką kaip galima optimaliau, geriau. Ir dėl tos priežasties manau, kad tikrai turime matyti, kas vyksta regione, kokios grėsmės kyla, ką daro kitos NATO valstybės, esančios tame pačiame regione. Štai Estijos sprendimas padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,9 proc. BVP, nekalbu jau apie Lenkiją, kur krašto apsaugai numatytas finansavimas didėja daugiau kaip iki 4 procentų“, – sakė G.Nausėda.
Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė krašto apsaugai skirti daugiau nei 1,77 mlrd. eurų arba 2,52 proc. prognozuojamo BVP.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte taip pat numatyta galimybė papildomai skolintis krašto apsaugai išlaikyti tuo atveju, jeigu, pagerėjus ekonomikos prognozėms, anksčiau skirtų lėšų pritrūktų pasiekti 2,52 proc. BVP ribą. Valstybei būtų galima skolintis tiek, kiek reikia šiai ribai pasiekti.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, jog daugiausiai gynybai skiriamų asignavimų bus naudojama karinės technikos modernizacijai ir įsigijimui bei personalo didinimui, jo mokymams.
„Tai, visų pirma, yra modernizacija ir įsigijimai, kur pastaraisiais metais užima 30 proc. nuo bendro biudžeto. Reikia neužmiršti, kad kuo daugiau technikos, ginkluotės mes įdiegiame į Lietuvos kariuomenę, tuo reikalingi didesni asignavimai personalo mokymui“, – Rukloje sakė generolas leitenantas.
„Personalo didinimas yra taip pat aktualus, nes turim aiškius planus, kad mes turim turėti nemažiau kaip vieną labai aukštos parengties brigadą, kitą vidutinės parengties brigadą ir turim rezervinę brigadą turėti“, – pridūrė V.Rupšys.
Jis taip pat nurodė, jog atsižvelgus į augančias kainas norėtųsi didesnio finansavimo, skiriamo kariuomenei.
„Vertinant infliaciją ir energetikos kainų šuolį mes skaičiuojame, kad tų pinigų visą laiką reiks daugiau nei mes norim. Politikai sprendžia kiek mums duos, su tiek gyvensim, tokį pajėgumą ir turėsim“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Vyriausybei pritarus biudžeto projektui, dabar jis bus svarstomas Seime.
