„Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisų pasiūlymai susideda iš dviejų dalių – pirma yra prezidento pasiūlymas įteisinti privalomą aplinkos ir klimato kaitos požiūriu vertinimą visų prioritetinių teisės aktų, kurie susiję su aplinka, klimato kaita“, – pirmadienį sakė prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
Pirmadienį prezidentas Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama įtvirtinti aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita prioritetus teisėkūros procese, aptarė su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir aplinkosaugos organizacijų atstovais.
J.Neverovičius po susitikimo teigė, kad ši iniciatyva yra „labai aktualus ir veiksmingas būdas atliepti iššūkius, susijusius su pasaulio klimato kaitos klausimais, siekiant klimato neutralumo, bet taip pat ir atliepiant mūsų visuomenės susirūpinimą dėl aplinkos apsaugos situacijos Lietuvoje“.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad tokių pataisų „reikėjo vakar“.
„Vertinti visus teisės aktus per poveikį aplinkai ir klimato kaitai reikėjo jau vakar. Tai iniciatyva, kurios labai reikėjo, apie kurią jau seniai šnekėjom, ir tai mums padės turėti integralesnę politiką. Jei mes visus teisės aktus gana išsamiai vertindavome per korupciją, taip pat žiūrėjom iš ekonominės pusės, dabar bus įpareigojimas vertinti iš aplinkosauginės“, – pažymėjo aplinkosaugininkė.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymėjo, kad apie trečdalis Europos Sąjungos teisės aktų yra susiję su aplinkosauga, tuo tarpu Lietuvos teisėkūroje, anot jo, „yra labai daug spontaniškumo“ ir priimant teisės aktus jie ne visuomet suderinami su prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais.
„Lietuvos teisėkūroje yra labai daug spontaniškumo, tas spontaniškumas lemia, kad mūsų strategijos dažnai išsiderina, kas tai bebūtų – energetikos, bioįvairovės, miškų, gyvosios gamtos strategijos, galima vardinti aibę, ir būtina pripažinti, kad mūsų teisėkūra nesustyguota“, – po susitikimo sakė S.Gentvilas.
„Čia labai svarbu, kad kiekvienas Seimo priimamas įstatymas, Vyriausybės nutarimas būtų vertinamas per perspektyvą, kaip jis veikia pagal Lietuvos prisiimtus strateginius įsipareigojimus“, – pabrėžė ministras.
Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius tikisi, kad įtvirtinus reikalavimą įstatymų projektams turėti aplinkosauginį vertinimą išaugs iš aplinkosaugos, gamtos įvairovės specialistų poreikis.
„Atliekant vertinimą reikės tam tikrų duomenų, žinių, reikės pasirengusių žmonių, sugebančių matyti ne tik tai, kas yra dabar, bet ir numatyti į priekį, modeliuoti galimus veiksmus ir galimus pasikeitimus. Todėl man kaip akademinės bendruomenės atstovui džiugu, nes poreikis gamtos, aplinkos tyrėjų turėtų išaugti“, – kalbėjo V.Rašomavičius.
„Aš kartais pajuokaudavau, kad pirmuoju į Raudonąją knygą reikėtų įrašyti biologinės įvairovės tyrinėtoją, tai yra ta specialybė, kuri mūsų krašte, deja, ir visoje Europos po trupučiuką nyksta“, – sakė mokslininkas.
Taip pat kita Teisėkūros įstatymo pataisa bus siūloma sudaryti galimybę prezidentui teisės aktus pasirašyti elektroniniu parašu, informavo J. Neverovičius.
„Antras dalykas, kuris siūlomas Teisėkūros pagrindų įstatyme, tai numatyti galimybę elektroniniu parašu prezidentui pasirašyti visus jo pasirašomus teisės aktus, kas iki šiol nebuvo teisiškai reglamentuota“, – sakė patarėjas.
