Kartu būtų siūloma perskirstyti kelių priežiūros finansavimą, bet Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, šiuose pakeitimuose numatytos lėšos „optimistiškai nenuteikia“.
Kelių tvarkymui savivaldybės papildomai gautų 54 mln. eurų
Kaip BNS šią savaitę pateiktame komentare nurodė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis, siūloma po pereinamojo laikotarpio, nuo 2027 metų savivaldybėms perimti tas valstybinių rajoninių kelių atkarpas, kurios eina miestų ir miestelių teritorijose, t. y., apie 3000 kilometrų kelių.
„Prezidentas siūlo per dvejus metus savivaldybių vietinės reikšmės keliams skiriamo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžeto krepšelį padidinti 10 proc., t. y., nuo dabar skiriamų 33 iki 43 procentų.
Vadovaujantis pastaraisiais metais buvusiu KPPP biudžetu (542 mln. eurų), papildoma savivaldybėms suma būtų apie 54 mln. eurų. Jei visas KPPP biudžetas ateityje būtų didinamas, ši suma proporcingai didėtų“, – nurodė R. Jasiulionis.
Pasak jo, kaip paskatą siūloma skirti papildomus 5 proc. KPPP biudžeto rajoninių kelių objektams, kuriuos sutvarkius savivaldybės perimtų juos savo nuosavybėn.
Tuo pačiu visas pajamas, gaunamas iš naudojimosi keliais (dabartinės vinjetės, mokesčiai už didžiagabaričius krovinius ir eismo ribojimą), prezidentas siūlo paversti savarankiškomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pajamomis. Anot R. Jasiulionio, tai direkciją įgalintų sukurti tvarų papildomų lėšų pritraukimo modelį.
Šias KPPP finansavimo ir Kelių įstatymo pataisas prezidentas sieks pateikti Seimo pavasario sesijoje. Baigiama rengti galutinė pasiūlymų redakcija, tuomet jie bus pateikti konsultacijai su visuomene.
„Tuo pačiu prezidentas pabrėžia, kad formuojant šalies biudžetą, būtinas žymiai didesnis nei dabar Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas“, – pridūrė R. Jasiulionis.
Prezidentūra: tai yra sisteminė problema
Pasak R. Jasiulionio, sisteminė problema, apie kurią prezidentas nuolat informuojamas darbo dienų regionuose metu, – kad savivaldybės negali būti miestų, miestelių ir kaimiškų vietovių kelių šeimininkėmis, nes absoliuti dauguma mažo eismo intensyvumo kelių priklauso valstybei ir yra valdomi LAKD.
„Pavyzdžiui, kai savivaldybė ar seniūnas nori sutvarkyti šaligatvių dangą viešojo transporto stotelėje, įrengti ar pakeisti keleivių stotelės paviljoną, toks, atrodytų, nedidelis ir paprastas projektas neadekvačiai išsipučia, nes šalia esančio kelio savininkas reikalauja su keliu susijusius elementus tvarkyti pagal valstybinio kelio reikalavimus“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, tai išaugina projekto kaštus ir savivaldybei tenka ilgai laukti, kol LAKD suderina bendrus projektus ar perleidžia teisę atlikti darbus, nes direkcija prioritetiniais laiko strateginius magistralinius ir krašto kelius.
„Valstybiniams rajoniniams keliams tapus vietinės reikšmės keliais būtų taikomi Statybos techninio reglamento reikalavimai, o ne Kelių techninio reglamento reikalavimai. Tai supaprastintų ir atpigintų tokių kelių ruožų tvarkybą“, – tvirtino R. Jasiulionis.
Savivaldybės susidomėjusios, bet tikisi adekvataus finansavimo
Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinasis prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis BNS šią savaitę sakė, kad savivaldybės šiuo siūlymu yra susidomėjusios, kai prezidentūros atstovai jį pristatė asociacijai, labai daug merų buvo prisijungę.
„Manoma, kad tokie veiksmai gali būti daromi, tačiau juos turi lydėti adekvataus finansavimo perdavimas. Pateiktas siūlymas 2025 metais savivaldybėms atiduoti 3001 kilometrą kelių, kurie šiuo metu valstybiniai ir eksploatuojami LAKD, skiriant tam papildomai 27 mln. eurų, optimistiškai nenuteikia“, – kalbėjo A. Klišonis.
Pasak jo, vienai savivaldybei vidutiniškai išeina apie 400 tūkst. eurų, o iki 2027 metų perėmus 14,5 tūkst. kilometrų kelių (tiek Lietuvoje iš viso yra rajoninių valstybinės reikšmės kelių – BNS), bendras finansavimo padidėjimas būtų apie 92 mln. eurų.
„Jeigu (savivaldybėms – BNS) pridėsime 14,5 tūkst. kilometrų kelių ir padėsime 90 mln. eurų papildomai, turėsime situaciją, kad Kelių direkcija ir Susisiekimo ministerija pakels rankas ir pasakys „mes visas teises atidavėme merams, bet užmiršome vieną dalyką – duoti pinigų“, – teigė A. Klišonis.
Anot jo, priežiūrai, vienam kitam palopymui to galbūt užtektų, bet turint omeny, kad per miestus ir miestelius einantiems keliams reikalinga lietaus kanalizacija, apšvietimas, pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai, pinigai nėra dideli.
„Šiuo metu keliams skiriama suma yra neadekvačiai maža. Tik 50 proc. iš kuro akcizo surenkamų lėšų patenka kelių tvarkymui. Nuo 2009 metų pradėjus „karpyti“ KPPP pinigus neturime geros situacijos, kuri atitiktų tiek gyventojų, tiek savivaldybių lūkesčius“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinasis prezidentas.
Vilniaus miestas pasiruošęs perimti, rajonui kyla klausimų
Vilniaus savivaldybės atstovas žiniasklaidai Gabrielius Grubinskas BNS nurodė, kad savivaldybės teritorijoje yra apie 13 kilometrų A kategorijos ir apie 10 kilometrų B kategorijos LAKD prižiūrimų gatvių.
„Visos šios gatvės yra aukštos kategorijos ir tinkamai prižiūrėtos. Jei būtų priimtas sprendimas dalį jų perduoti savivaldybei, dėl to problemų nekiltų“, – tvirtino jis.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Jolanta Gulbinovič atstovė BNS patvirtino, kad savivaldybės vadovybei yra žinoma apie siūlomus pokyčius. Anot jos, tai leistų pagreitinti kai kuriuos kelių tvarkymo darbus, padėtų išspręsti dalį teritorijų planavimo problemų, kai LAKD prižiūrimas kelias eina per gyvenvietę.
„Kol kas nėra aiškus nei finansavimas, nei kelių perdavimo mechanizmas, todėl sunku spręsti, kiek kilometrų ir kokių kelių būtų perduota Vilniaus rajono savivaldybės žinion, kokia būtų jų būklė, nuo kurios ir priklauso, kiek lėšų reikėtų skirti tvarkymo darbams“, – sakė J. Gulbinovič.
Jos pateiktais duomenimis, Vilniaus rajone yra daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų vietinės reikšmės kelių ir gatvių. Iš jų su asfaltbetonio danga – apie 24 procentai.
Vietinių kelių remonto bei priežiūros poreikis yra kelis kartus didesnis už turimas lėšas, taigi papildomai savivaldybės žinion perėmus LAKD valdomus rajoninius kelius, finansinė našta savivaldybei tik didėtų, todėl būtina užtikrinti tinkamą finansavimą, kad kelių infrastruktūros situacija neblogėtų.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis BNS pateiktame komentare taip pat nurodė, kad Kaunui žinomas „Kelių forume“ išreikštas prezidentūros planas siūlyti savivaldybėms perimti daugiau LAKD valdomų rajoninių kelių.
„Tačiau, mūsų manymu, ši iniciatyva labiau aktuali būtent rajonų savivaldybėms, nes jose yra daugiausiai valstybinių kelių. Kaunas jau dabar iš viso turi apie 1,5 tūkst. gatvių, todėl pirmiausia prioritetas skiriamas jų priežiūrai“, – sakė A. Pakalniškis.
Kauno rajonas ir Klaipėdos miestas atsakymų šiuo klausimu nepateikė, Klaipėdos rajonas nusprendė kol kas nekomentuoti.
Ministras: valdydamos kelius, savivaldybės galėtų reaguoti greičiau
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sausio pabaigoje BNS sakė, kad apie šį prezidento siūlymą ministerija diskutavo su merais.
„Kodėl tai yra teisingas žingsnis, galima pasižiūrėti palyginus Lietuvos valstybinių kelių tinklą su Lenkijos valstybinių kelių tinklu. Lietuvos automobilių kelių direkcija atsako už 21 tūkst. kilometrų. Lenkijoje analogiška įmonė atsako už 17 tūkst. kilometrų“, – kalbėjo M. Skuodis.
Pasak jo, kai mažesnėje šalyje valstybė atsako už tokį didelį kelių tinklą, paprasti darbai – stotelės, ženklų pastatymas, perėjų sutvarkymas – vėluoja.
„Apvažiavęs visas 60 savivaldybių matau, kad to tiesiog neturėtų būti. Savivaldybės, turėdamos daugiau kelių savo kompetencijos srityje, galėtų reaguoti į situaciją ir pokyčius gerokai greičiau. Faktas, perimant tokius kelius reikalingas didesnis finansavimas“, – sakė susisiekimo ministras.
Jo teigimu, kryptis dėl didesnio kompetencijų perdavimo savivaldybėms „be abejonės, yra teisinga, paremta gerąja užsienio praktika, tam esame pasirengę“.
„Klausimas, per kiek laiko tokį planą galima įgyvendinti, kad ir savivaldybės būtų pasiruošusios, kiek reikia numatyti finansų, kad keliai būtų pakelti iki atitinkamos būklės. Apie tai šiuo metu ir vyksta diskusija“, – kalbėjo M. Skuodis.
Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną.
