Kaip BNS prieš susitikimą informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, G. Nausėda šiame susitikime „aptars dronų pramonės pajėgumus, valstybės ir verslo sąveiką įgalinant bepiločių orlaivių, kovinių oro dronų pramonės plėtrą Lietuvoje“.
Prezidentūra anksčiau yra sakiusi, kad esama dronų integracijos situacija bei pajėgumų plėtra turi įgauti „žymiai didesnį pagreitį“.
Tąkart krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad dronų pajėgumų vystymo planai yra nuolat atnaujinami, atliepia dabartinius kariuomenės poreikius, tačiau stringa šių planų įgyvendinimas.
Be kita ko, kariuomenės atstovai dar sausį BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, o kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vasarį teigė, kad iš Ukrainos karo išmoktos pamokos verčia nuolat koreguoti dronų vystymo viziją.
Savo ruožtu šalies gynybos pramonės atstovai tvirtina, jog tai, kad šalies kariuomenė neperka lietuviškų dronų, verslui yra didžiulis iššūkis.
Vis tik praėjusią savaitę A. Anušauskas pareiškė, artimiausiu metu bus sudaryti papildomi sandoriai dėl žvalgybinių bepiločių įsigijimo Lietuvoje, o šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje Lietuvos verslas galėtų pradėti masinę kovinių dronų gamybą.
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.
