„Tikiuosi, kad tai taps postūmiu iki 2030 metų išjudinti teigiamas permainas visoje švietimo sistemoje“, – sakė jis savo „Facebook“ paskyroje.
Kalbėdamas per Rugsėjo 1-osios šventę Vytauto Didžiojo universitete Kaune valstybės vadovas tvirtino, kad šis susitarimas vien aukštajam mokslui gali reikšti didesnį socialinį jautrumą, išplėstą finansavimą, edukologijos krypties mokslų stiprinimą.
„Tačiau nepaprastai svarbu, kad politinėms partijoms įgyvendinti susitarimą padėtų ir aktyvus visos akademinės, ar apskritai švietimo, bendruomenės įsitraukimas,“ – teigė jis.
Pasak prezidento, kokybiškas aukštasis mokslas nuolat kuria ir palaiko išsilavinusią, savo jėgomis tikinčią, proveržio siekiančią visuomenę, taip pat aprūpina ekonomiką aukštos kvalifikacijos darbuotojais.
Parlamentinių partijų atstovų trečiadienį parašytas susitarimas apibrėžia svarbiausius švietimo politikos tikslus iki 2030-ųjų, į jį įtraukta beveik dvi dešimtys įsipareigojimų, aštuoni sėkmės ir trys finansiniai rodikliai, tarp jų – mokytojų ir dėstytojų atlyginimų didinimas, siekiai, jog ikimokyklinis ir aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems ir t.t.
Jį įgyvendinus švietimui kasmet turi būti skiriama 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
