Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 11 24

Prezidentas tikisi veiksmų – ragina labiau finansuoti mokslinius tyrimus

Prezidento Gitano Nausėdos nuomone, siekiant įgyvendinti švietimo susitarimą, kitais metais reikėtų labiau didinti finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) nei planuojama, sako jo patarėjas švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Paulius Baltokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad dėl to diskutuos Vyriausybė.

Rugsėjo 1-ąją, pasirašydamos susitarimą dėl švietimo, parlamentinės partijos įsipareigojo nuo 2022 metų tolygiai didinti valstybės finansavimą švietimui ir mokslui.

Partijos nusimatė, jog 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje sieks ne mažiau kaip 1 proc. BVP, o iki 2024 metų pabaigos – ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP.

Preliminariai paskaičiuota, jog siekiant įgyvendinti šį tikslą, kitąmet biudžete MTEP finansavimui papildomai reikės skirti 66,2 mln. eurų.

Rektorių konferencijos skaičiavimais, norint įgyvendinti susitarimą, MTEP veiklai kitų metų biudžete papildomai reikėtų atseikėti 67,7 mln. eurų, o tam numatyta tik 24,1 mln. eurų.

Prezidentūra: susitarimas turi būti vykdomas

Prezidento nuomone, numatytas MTEP finansavimas – nepakankamas.

„Prezidento nuomone, dabartinis pateiktas biudžeto projektas reikalauja daugiau lėšų tam, kad būtų įgyvendinti nuostata dėl 2024 metų rodiklio 0,75 proc. nuo BVP.

Jeigu tiksliai, šiai dienai MTEP yra numatyta apie 23 mln. eurų. Tas likutis arba trūkumas, kiek reikėtų, kad augimas būtų tolygus kas metus, tai yra dar apie 44 mln. eurų“, – trečiadienį per spaudos konferenciją prezidentūroje kalbėjo šalies vadovo patarėjas P.Baltokas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Paulius Baltokas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Paulius Baltokas

Pastaruoju metu prezidentūra, pasak jo, sulaukė daugiau kaip 10 suinteresuotų pusių kreipimųsi, susijusių su švietimo susitarimo įgyvendinimu.

„Prezidento pozicija yra tokia, jog jis turi būti vykdomas visa apimtimi, – pabrėžė P.Baltokas.

– Tiek vertinant dalį, kuri sako, jog turime palaikyti atitinkamus sprendimus, reikalingus tvariam, tolygiam finansavimui užtikrinti, tiek dalį, kuri kalba apie tai, jog nuo 2022 metų kasmet, tolygiai augant valstybės biudžeto asignavimams, investicijoms, MTEP veikloms iki 2024 metų turėtume skirti 0,75 proc. nuo BVP. Šiai dienai šis skaičius tėra 0,3 proc.“

Šalies vadovo patarėjas pažymėjo, jog kitąmet numatoma didinti švietimo srities finansavimą, bet to esą negana:

Negalime nepasimokyti iš patirčių, kuomet, pasibaigus europiniam finansavimui, mums pritrūksta tvarių biudžeto lėšų tam tikroms veikloms užpildyti.

„Neįmanoma nematyti kitais metais didėjančio finansavimo švietimui – turbūt rekordiškai didėjančio. Neįmanoma nematyti didėjančių europinių lėšų MTEP, tačiau visgi negalime nepasimokyti iš patirčių, kuomet, pasibaigus europiniam finansavimui, mums pritrūksta tvarių biudžeto lėšų tam tikroms veikloms užpildyti.“

Komentarai iš prezidentūros:

VIDEO: G.Nausėda susitikime aptarė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą

Ministrė: taškai nėra sudėti

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė nežadėjo, jog MTEP finansavimas bus didinamas dar labiau – esą dėl to apsispręs Vyriausybė.

„Vyriausybė priima sprendimą išanalizavusi visus pateiktus siūlymus, įvertinusi situaciją po diskusijų Seime. Taškai nėra sudėti ir diskusija vyks“, – komentavo ministrė.

Ji sutiko, kad investicijos į mokslą – be galo svarbios ir finansavimas tam turėtų didėti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

Taip esą ir yra.

„Kitais metais finansavimas švietimui ir mokslui – visai švietimo sričiai – auga 280 mln. eurų. <...> Kiekvienais metais finansavimas tam, kad įgyvendintume politinių partijų susitarimą, turėtų augti maždaug 270 mln. eurų“, – teigė J.Šiugždinienė.

Kad finansuoti MTEP svarbu, pažymėjo ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Ekonomine prasme, investuoti ir valstybės lėšas, ne tik privačias lėšas, į MTEP yra labai svarbu, nes inovacijas kuria novatoriai, o novatoriai yra ugdomi mokslo įstaigose. Tikimės, kad biudžetas atspindės šituos prioritetus su ministre ir kitais kolegomis dirbant ties tuo“, – per spaudos konferenciją kalbėjo ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

A.Žukauskas: biudžetas nėra ambicingas

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko teigimu, finansuojant MTEP, biudžeto projekte stokojama didesnės ambicijos.

Jei šnekėti apie biudžetą, jis nėra ambicingas mokslinių tyrimų atžvilgiu.

„Jei šnekėti apie biudžetą, jis nėra ambicingas mokslinių tyrimų atžvilgiu ir liūdniausia tai, kad būtent šioje srity iš trijų sferų – švietimo, studijų ir mokslo – ir yra didžiausias atsilikimas lyginant su tuo, kas yra fiksuota tiek nacionaliniam susitarime ir su tuo, kas yra civilizuotų šalių biudžetuose“, – komentavo parlamentaras.

Visgi, pasak jo, yra šansų, kad „didesnė ambicija finansuoti MTEP bus realizuota ir šalis pasuks į aukštesnės ekonominės, socialinės ir kultūrinės vertės kūrimą“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Žukauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Žukauskas

Ketvirtadienį Seime numatytas pirmasis biudžeto svarstymas, antrasis – gruodžio 9-ąją.

Biudžeto priėmimas turėtų įvykti gruodžio 14 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?