– Gerb. Prezidente, kokį Kauną prisimenate iš vaikystės ir jaunystės laikų? Ar tai buvo kosmopolitiškas miestas? Kuo jis žavėjo žmones iš kitų miestų? Kur slypėjo ir tebeslypi Kauno patrauklumas?
– Jaunystės prisiminimai yra ne tik mano gražioji gyvenimo pusė, bet ją reikėtų priskirti mano brandaus gyvenimo pradžiai. Didžiuojuosi savo Jono Jablonskio pradine mokykla, kuri šiuo metu yra gimnazija. Kauno Aušros berniukų gimnazija, kuri davė pirmuosius žingsnius mano lietuviškumui. Tai yra brangi gyvenimo dovana, kuri mane lydėjo visą gyvenimą.
Kaunas davė vieną labai svarbų dalyką – aš tikrai supratau, kuo aš esu, kas yra mano širdyje. Ten prasidėjo mano gyvenimo rezistencinė pradžia. Tai buvo visuomeninės veiklos, viso gyvenimo pradžia. Kaunas yra mano gyvenimas. Su Kauno vardu kėlėmės, su Kauno vardu ėjome miegoti. Tas išliko visam gyvenimui.
– Prezidente, Jūs tarsi augote kartu su Kaunu, nes ypač ketvirtasis dešimtmetis buvo intensyvių statybų, architektūrinių inovacijų laikotarpis. Kaip Jūs tą Kauno augimą priėmėte? Kaip per visą šį laiką pasikeitė Kaunas?
– Didžiuojuosi Kaunu šiandien. Matau tą didžiulį skirtumą, kuris iš mano vaikystės buvo pagrįstas jaunyste, veržlumu, tokiais maloniais prisiminimais. Aš matau dabartinio Kauno pasikeitimą po 50 metų, kuris pakrypo labai gera linkme. Šiandien su malonumu pažvelgus į Kauną jautiesi kaip Europiniam moderniame mieste. Aš norėčiau Kauną matyti dar sparčiau augantį, dar daugiau gyvybės trykštančios mieste. O iš mano širdies Kauno niekas neišbrauks.
Šiandien su malonumu pažvelgus į Kauną jautiesi kaip Europiniam moderniame mieste.
– Gyvendamas JAV niekuomet nepraradote ryšio su Lietuva, su Kaunu, aktyviai dalyvavote lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje, rengėte protesto akcijas prieš Lietuvos okupaciją. Kas jus skatino nepamiršti savo šaknų, kas buvo jūsų varomoji jėga?
– Mano pirmosios mokyklos. Sakyčiau Kauno Jablonskio pradžios mokykla buvo vienoje šviesoje, bet „Aušros“ gimnazija mane brandino. Aš subrendau toje lietuviškoje dvasioje. Aš supratau kas yra rezistencija, kas yra laisvė, kas yra okupacija. Pasitraukimas iš Lietuvos buvo politinis. Kaunas net ir okupacijos metu išliko rezistenciniu miestu, o ta aplinka formavo žmogų.
– Koks Kaunas yra žiūrint Jūsų akimis? Kur jo stiprybės, o kur dar reikėtų pasistengti?
– Nėra abejonių, jog Kaunas yra akademinis miestas. Daugelis universitetų yra čia. Mieste vyksta daug kūrybinių procesų. Kaunas visais laikais mokėjo išlaikyti savo patrauklumą, gyvybingumą einant kartu su gyvenimu. Norėčiau širdyje tikėti, kad Kaunas nusipirks dažų ir dar labiau atšviesės visi pastatai.
Kaunas turi begalę gražių architektūrinių pastatų. Reikia juos atnaujinti. Be galo džiaugiuosi Vytauto Didžiojo karo muziejumi, kuris, atrodo, tarsi nušvito. Prisikėlimo bažnyčia, senamiestis žavi savo patrauklumu. Tai yra traukos centrai – tuo Kaunas ir išsiskiria.
– Kurios vietos Kaune Jums yra pačios brangiausios?
– Sunku būtų išskirti. Noriu vieną dalyką pabrėžti, jog Kaunas nuo mano jaunystės laikų iki šių dienų labai išsiplėtė. Kaunas yra vienas išskirtinų miestų. Senamiestis brangus savo unikalumu, o Žaliakalnis artimas širdžiai, nes ten augau.
– Koks būtų Jūsų palinkėjimas kauniečiams ir Kauno miestui?
– Kauniečiams palinkėčiau išlaikyti tą gyvastingumą, veržlumą gyvenime. Norėčiau, kad Kaunas dar gražėtų, nes yra visos galimybės tobulėti. Noriu, kad Kaunas liktų visų širdyse, kaip antras pagal dydį miestas – lygus sostinei ir būtų mūsų visų pasididžiavimas.
