Kai kurie apžvalgininkai nuogąstauja, kad jeigu Latvija statys suskystintųjų gamtinių dujų terminalą savo teritorijoje, tai nesumažins Baltijos šalių priklausomybės nuo „Gazprom“.
Į Vilnių su valstybės vizitu atvykęs V.Zatleras ketvirtadienį sakė, kad Latvija, kaip ir Lietuva, siekia įdiegti Europos Sąjungos direktyvas ir atskirti dujų tiekėjus nuo skirstytojų. Tam reikia sujungti Baltijos šalis papildomomis jungtimis su Suomija bei Lenkija ir sukurti bendrą Baltijos šalių dujų biržą.
Mes siekiame bet kokiu atveju turėti tiekimo garantijų ir alternatyvų, todėl Lietuva kol kas neatsisako ir planuoja statyti mažo galingumo terminalą savo teritorijoje, bet tikrai neprieštaraus, jeigu Latvija statys didesnio pajėgumo terminalą, – sakė D.Grybauskaitė.Prezidento teigimu, kalbant apie suskystintųjų dujų terminalą siūloma daug įvairių variantų, kur yra tik vienintelis tiekėjas – „Gazprom“. Tačiau pati Latvija siūlo patikėti šį projektą įgyvendinti energetikos kompanijai „Latvenergo“, kurios 100 proc. akcijų pagal Konstituciją priklauso valstybei. Ji yra didžiausia dujų vartotoja Latvijoje ir yra suinteresuota, kad dujų kaina būtų kuo mažesnė. „Mes turime turėti realų dujų tinklą su įvairiais tiekėjais ir ši kompanija suinteresuota tokia rinka“, – sakė jis.
Anot V.Zatlero, statyti terminalą Rygoje palanku, mat dar nuo tarybinių laikų ten sukurta geresnė infrastruktūra, kuriai tobulinti reikia mažesnių investicijų – dujų paskirstymo tinklai, „kuriuos sukūrė inžinieriai, o ne politikai“, prasideda didelio galingumo dujų vamzdžiu, be to, ten jau yra dujų saugykla.
D.Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuvoje ir Latvijoje planuojami statyti suskystintųjų dujų terminalai ne trukdys, o papildys vienas kitą.
Prezidentė pakartojo, kad abi šalys siekia bendro tikslo – sukurti dujų biržą, kuri nepriklausytų nuo vieno tiekėjo ir būtų panaši į jau veikiančią elektros biržą. Anot prezidentės, „klausimas“, ar tokiam tikslui pasiekti užteks vieno terminalo visoje Baltijos pakrantėje.
„Mes siekiame bet kokiu atveju turėti tiekimo garantijų ir alternatyvų, todėl Lietuva kol kas neatsisako ir planuoja statyti mažo galingumo terminalą savo teritorijoje, bet tikrai neprieštaraus, jeigu Latvija statys didesnio pajėgumo terminalą, tuo labiau kad ten yra saugykla“, – sakė D.Grybauskaitė.
(Papildyta 12.40 val.) Remia ir atominės statybą
Kai kurie Latvijps politikai pastaruoju metu neslepia manantys, kad Latvijai labiau vertėtų palaikyti atominės elektrinės (AE) statybą Kaliningrade, o ne Lietuvoje. Tačiau „braliukų“ prezidentas patikino, kad „Latvija visada buvo patikimas Lietuvos partneris“, todėl prieš 5 metus pasirašiusi susitarimą dėl naujos atominės elektrinės, savo pasirinkimą remia ir rems. „Mes pasitikime Lietuva ir viskas priklauso nuo Lietuvos pasirinkimo bei gebėjimo šitą projektą realizuoti“, – sakė V.Zatleras.
D.Grybauskaitė pridėjo, kad Lietuva turi tinkamą infrastruktūrą ir bazę AE statyboms, be to, yra deklaravusi savo strateginį tikslą turėti atominę jėgainę.
„Be jokios abejonės, negalima aklai vykdyti tokio projekto. Būtina pasiieškoti optimalaus investuotojo ir susiskaičiuoti. Svarbiausia, ko Lietuva siekia ir sieks, tai pirmiausiai konkurencingos elektros rinkos. Tai padarėme įsitraukdami į „Nord Pool“ sistemą“, – ketvirtadienį sakė prezidentė. Lietuva jau pusę elektros energijos perka rinkoje konkurencingomis kainomis, Latvija biržoje pradeda dalyvauti šiemet.
„O tam, kad ir toliau ne tik ekonomiškai, bet ir geopolitiškai turėtų alternatyvą, Lietuva sieks turėti tokią įmonę (AE – aut. past.), bet kada tai bus, šiuo metu vyksta derybos ir mūsų galimybės nėra pakankamai aiškios datų prasme, nes investuotojo Lietuva kol kas dar neturi“, – kalbėjo šalies vadovė.
