„Turime užtikrinti, kad išsipildytų daugybės žmonių viltys dėl pajamų didėjimo, tačiau naujasis biudžetas tik iš dalies atsižvelgia į švietimo bendruomenės keliamas problemas. Todėl tiesioginė Vyriausybės atsakomybė dėl susiklosčiusios situacijos švietimo srityje išlieka“, – teigė prezidentė, kurios pasisakymo įrašą žiniasklaidai išplatino Prezidentės spaudos tarnyba.
D.Grybauskaitė: dialogas su mokytojais turėtų būti prioritetas
„Dialogas su mokytojais ir konkrečių finansinių sprendimų paieška turi būti artimiausi šios Vyriausybės prioritetai ir uždaviniai“, – pridūrė D.Grybauskaitė.
Ji biudžeto įstatymą pasirašė nepaisydama streiką paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) prašymo teisės aktą vetuoti.
2019-ųjų biudžete nėra atsižvelgta į šios profsąjungos keliamus reikalavimus, kuriems įgyvendinti, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skaičiavimais, reikia ne mažiau kaip 302 mln. eurų.
LŠDPS reikalavimai: nuo 2019 metų sausio 20 proc. didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti mokinių skaičių klasėse.
Klausimas dėl partijų susitarimo nejuda
Po to, kai su laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einančiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu buvo rastas sutarimas dėl etatinio pedagogų apmokėjimo modelio tobulinimo, profsąjunga penktadienį pažadėjo streiką laikinai sustabdyti.
Keliasdešimt streikuojančių mokytojų, tris savaites praleidusių ŠMM patalpose, kur laukė derybų dėl apmokėjimo modelio koregavimo, trečiadienį ministerijos patalpas paliko. Nors Vyriausybė jų reikalavimų neįgyvendino, pedagogai teigė esą išgirsti.
Vyriausybė dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų subūrė derybų grupę. Siekdamas rasti vidinių resursų mokytojų algoms, ministras R.Masiulis ŠMM ir visose 17-oje pavaldžių įstaigų kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) inicijavo auditus.
Lapkričio 29-ąją, per derybas dėl etatinio apmokėjimo modelio, premjero patarėja švietimo ir mokslo klausimais Unė Kaunaitė iškėlė idėją rengti politinių partijų susitarimą dėl mokytojų atlyginimo didinimo nuo 2020-ųjų. Šiam siūlymui palaikymą išreiškė visos parlamentinės partijos, tačiau jo įgyvendinimas iki šiol nepasistūmėjo.
Ketvirtadienį prezidentė D.Grybauskaitė taip pat pasirašė jos inicijuotas įstatymų pataisas dėl pedagogų darbo etatinio apmokėjimo. Pataisomis nustatyta paprastesnė etatinio darbo užmokesčio struktūra.
„Įstatymuose daugiau dėmesio skiriama tiesioginiam mokytojų darbui ir kvalifikacijai gerinti. Taip pat sudarytos sąlygos nustatyti aiškesnę mokytojo darbo krūvio struktūrą pagal dalykus, mokymo ar ugdymo sritis. Į šių sprendimų priėmimą įtraukiami ir socialiniai partneriai“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos svetainėje.
Biudžetas – deficitinis
Kitais metais biudžeto pajamos sieks 10,59 mlrd. eurų (įskaitant 1,922 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), o išlaidos – 11,706 mlrd. eurų (2,243 mlrd. eurų).
Valstybės biudžeto deficitas kitąmet sieks 1,116 mlrd. eurų.
Biudžetą parengę valdantieji nurodo, kad jame numatomas darbuotojų mokesčių mažinimas leis padidinti visų žmonių pajamas, paskatins darbo vietų kūrimą.
Kritikai teigia, kad dėl reformų ižde atsivers skylė, kuri neleis tinkamai finansuoti viešojo sektoriaus.
2019 metų biudžetas parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.
D.Grybauskaitė pirmadienį jau pasirašė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) perteklinio biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, o antradienį – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą.
